Šį GIF'ą tikriausiai daugelis jau yra matę, mat daugelis socialinių tinklų vartotojų juo dalinasi vėl ir vėl, su užrašu „Kodėl aš galiu tai girdėti?“. GIF'ą su dviem šokinėjančiais bokštais sukūrė socialinio tinklo „Twitter“ vartotojas „Happy Toast“. Nesenai šis trumpas besikartojantis filmukas vėl sulaukė daug dėmesio – nes mokslininkai ėmė aiškinti, kodėl gi žmonės girdi garsą, nors jo nėra.
Siekdama išsiaiškinti kiek tiksliai žmonių gali girdėti garsą ten, kur jo nėra, Glazgo universiteto mokslininkė Liza Debruine net atliko apklausą. Remiantis surinktais rezultatais – 75 proc. žmonių girdi garsusGIFe, o 4 proc. nurodė, kad girdi „kažką kitko“.
Žinoma, tai nėra vienintelis GIFas, kurį žmonės girdi. Šis taip pat patenka į girdimų GIF'ų kolekciją.
Šis taip pat.
Na, o šio GIFo daugelis negali negirdėti, nes populiarią „Qeen“ grupės dainą „We Will Rock You“ žino praktiškai visi.
Taigi, kas vyksta su šiais filmukais? Ar jie specialiai sukurti taip, kad apgautų žmogų? O gal vis dėl to žmonės tik įsivaizduoja, kad kažką girdi? Atsakymas – ir taip, ir ne. Mūsų klausą vizuali informacija gali įtakoti labai įvairiais būdais. Štai BBC sukurtame vaizdo įraše yra pasakojama apie McGurk efektą. Čia rodoma, kad priklausomai nuo vizualios informacijos, pateikiamos kartu su garsu, mes tą pačią frazę girdėsime skirtingai.
Šiuo atveju, mūsų smegenys negali atskirti ar girdime „baa“, ar „faa“ garsą – nes vyro burna juda šiek tiek kitaip, nors abiejose versijoje jis taria tą pačią frazę. Kitaip sakant, tai ką mes matome, gali perrašyti tai, ką mes girdime.
Bet ar įmanoma, kad vizuali informacija priverčia mus girdėti, nors jokio garso iš tikrųjų nėra? Atsakymas – taip.
Šių metų pradžioje buvo atliktas tyrimas, kuris parodė, kad 22 proc. žmonių „girdėjo“ tylų garsą, kai jiems buvo parodytas šviesos blyksnis. Taip, atspėjote – jokio garso iš tikrųjų nebuvo.
Anksčiau mokslininkai šį fenomeną priskirdavo sinestezijai, kurią patiria vos 5 proc. žmonių visame pasaulyje. Tai reiškinys, kai tam tikra informacija, suvokiama viena jusle – pavyzdžiui, klausa – persiduoda kitam pojūčiui – pavyzdžiui, skoniui – ir tai vyksta visiškai automatiškai. Nesenai atliktas tyrimas parodė, kad GIFų „girdėjimas“ nepriklauso šiam fenomenui, nes tai patiria kur kas daugiau žmonių, nei manyta.
Kai vizuali informacija žmogui sukelia kognityvinę apkrovą, smegenys nustoja tą reiškinį vertinti objektyviai, t. y., kad pradeda remtis stereotipais ir ankstesne patirtimi. Štai šokinėjančių bokštų atveju mes įsivaizduojame, kad jie realybėje yra labai dideli, todėl šokinėdami tikrai sukeltų garsą.
Žinoma, žmonės internete pasiūlė ir kitą idėją „girdėjimas“ kad garsą mes girdime dėl specialaus kameros efekto. Jis padidina iliuziją, kad objektai yra dideli ir jiems šokinėjant dreba visa žemė.
Aišku, nereikia atmesti fakto, kad kai kurie žmonės šiuos GIFus girdi vien todėl, kad kiti pasako, jog juos reikia girdėti. Taigi, o kaip jums? Ar tikrai girdite kažką šiuose trumpuose vaizdo įrašuose – o gal taip yra tik dėl to, kad mes jums prisakėme juos girdėti?
Parengta pagal „IFL Science“.
