Po nekartą girdėtų istorijų, kaip interneto sukčiai apgaulingais elektroniniais laiškais bando išvilioti asmens duomenis ar pinigus iš eilinių gyventojų, visuomenė tampa atidesnė tam, kas įkrenta į jų elektroninio pašto dėžutes. Kita vertus, internetiniai nusikaltėliai nenuleidžia rankų ir vis atkakliau atakuoja gyventojus. Pavyzdžiui, paskutiniu metu Lietuvoje išpopuliarėjo sukčiavimo būdas, kur įmonės buhalteriai gauna laiškus iš neva įmonės direktoriaus su nurodymu pervesti pinigų į sukčių sąskaitą.
Bene garsiausiai prieš kelerius metus Lietuvoje nuskambėjęs atvejis su internetiniais sukčiais tapo juoku, o ne ašaromis pasibaigusia istorija. Tuomet keliautojas Karolis Žukauskas nusprendė pabendrauti su internetiniais sukčiais ir visas susirašinėjimas su jais baigėsi linksma nuotrauka, kur sukčiai iš Nigerijos atsiuntė užrašą, palaikantį Lietuvos krepšinio rinktinę. Vis dėlto ne visos istorijos gali baigtis laimingai, todėl labai svarbu atpažinti ir žinoti, kas gali signalizuoti apie galimai apgaulingą ir blogų kėslų vediną elektroninį laišką.
Nuo didžiulio paveldėjimo iki linksmų vaizdo įrašų
Bene populiariausi elektroniniai laiškai, kuriais siekiama pasipelnyti, – apgaulingos žinutės iš banko. Laiške prašoma prisijungti prie elektroninės bankininkystės paskyros ir atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau tai nuveda į netikrą banko interneto puslapį, kuriame suvedus prisijungimo duomenis, sukčiai išgauna jūsų duomenis. Kita itin dažna apgaulingų elektroninių laiškų kategorija – jau minėti paveldėto turto ar laimėtų milijonų pažadai. Interneto vartotojai visada raginami pagalvoti, ar tai, kas siūloma virtualioje erdvėje, nėra per gerai, kad būtų tiesa.
Itin atsargiai reikėtų elgtis ir su nuorodomis į vaizdo medžiagas ar nuotraukas, kurias gaunate į elektroninį paštą iš nepažįstamų asmenų. Neretais atvejais internetiniai sukčiai gali per tokias nuorodas užkrėsti jūsų kompiuterį virusu ir tik jums atliktus kokią nors piniginę operaciją, pasisavinti jūsų banko duomenis. Dar blogiau, jei linksma nuotrauka ar vaizdo įrašu susižavėjęs gyventojas ja pradeda dalintis su draugais, kolegomis ar artimaisiais, nes tai padeda užkratui tik plisti plačiau.
Užtenka vos mažo procento patikėjusiųjų
„Apgaulingais laiškais (angl. scam) laikomi tie elektroniniai laiškai, kuriais siekiama nesąžiningais būdais išgauti informaciją ar pinigus, siekiant finansinės naudos“, – aiškino Mykolo Romerio universiteto profesorius, kibernetinio saugumo specialistas Darius Štitilis. Pašnekovas teigė, kad tokie internetiniai sukčiai veikia labai apgalvotai ir jiems užtenka vien keleto atsakymų iš milijono žmonių, kurie gauna jų laiškus, kad nusikaltėliai liktų patenkinti.
„Jei žmonės galvoja, kad kažkas sėdi prie kompiuterio ir ranka suvedinėja adresus ir rašo laiškus, tai taip nėra. Viskas yra automatizuota. Tiesiog automatiškai generuojami elektroninio pašto adresai. Žinoma, jei žmogus atsako į tokį laišką, tai šis jau krenta į asmeninę elektroninio pašto dėžutę, bet iš tiesų visą darbą atlieka automatizuotos priemonės“, – pasakojo pašnekovas.
Kaip tęsė D. Štitilis, jei į apgaulingą elektroninį laišką yra sureaguojama ir žmogus atsako į neįtikėtiną pasiūlymą, gali būti, kad prasidės bendravimas jau su konkrečiu sukčiumi. Tačiau ir čia sistema gali būti toliau automatizuota, kur užprogramuotas robotas pagal tipinius klausimus gali generuoti tipinius atsakymus. „Vis dėlto apgaulingus laiškus siunčiantys sukčiai stengiasi viską automatizuoti, nes jų tikslas – pasiekti kuo daugiau žmonių“, – pabrėžė kibernetinio saugumo ekspertas.
Pasak jo, pasiekus milijonus skirtingų vartotojų pašto dėžučių internetiniams sukčiams užtenka sulaukti atsako vos iš dešimtosios ar šimtosios 1 proc. dalies adresatų. Taip sukčiai gali pasiekti juos tenkinančius tikslus. Kalbėdamas apie atvejus, kai internetiniai sukčiai kreipiasi į elektroninio pašto turėtojus asmeniškai, kibernetinio saugumo specialistas pabrėžė, kad tokiais atvejais jau būna konkrečiai ruošiamasi, o ne taikomasi į asmenis automatizuotai.
Profesorius patarė gyventojams nuolat kritiškai stebėti, kokie ir iš ko laiškai atkeliauja į elektroninio pašto dėžutes: nesusivilioti netaisyklinga kalba, nerealius pinigus žadančiomis istorijomis.
„Elektroninio pašto adresas, iš kurio atkeliauja laiškas, naudojama netaisyklinga kalba, milijonus žadančios vilionės – visa tai turėtų priversti žmogų susimąstyti“, – vardijo D. Štitilis.
Antivirusinės programos, elektroninio pašto paslaugų teikėjų sukurti filtrai padeda iš dalies atskirti kenkėjiškas ir apgaulingas žinutes nuo patikimų, vis dėlto šios sistemos neapsaugo šimtu procentu ir privalu interneto erdvėje visada išlikti budriems.
