„Rinka augo taip, kaip auga sveika rinka – ir pagrindinis mūsų pajamų augimas buvo iš duomenų. Per trejus metus vartotojų sunaudojamų duomenų kiekis išaugo nuo 3 GB iki beveik 10 GB, ir taip jau aplenkėme ES šalių vidurkį bei artėjame prie Skandinavijos šalių, kurios yra šios srities lyderės. Bet tikėtis, kad augimas bus dviženklis ir toliau, tikėtis nereikėtų“, – sakė „Bitės“ vykdomasis direktorius Pranas Kuisys.
Jis taip pat atskleidė, kad tarp „Bitės“ vartotojų išmaniųjų telefonų skvarba – 70 proc. „Augimas sulėtėjęs, bet tai natūralu, Europos riba yra iki 85 proc.“, – teigė vadovas.
Jis taip pat nurodė, kad plačiajuostis mobilusis internetas (namų internetas) artėja prie fiksuoto interneto klientų skaičiaus – bet tikėtina, augimas taip pat lėtės.
„Bus lengviau“
Esant tokiam kontekstui „Bitė Lietuva“ antradienį pristatė atnaujintą pozicionavimą ir vizualinį identitetą – bendrovė sudėtingas technologijas vers paprastomis ir patogiomis naudoti paslaugomis, kad kliento kiekviena diena būtų lengvesnė.
„Pasaulyje yra daug sparčiai besivystančių technologijų, kurios dėl įvairių priežasčių neįsitvirtina mūsų namuose ar darbe. Sukaupėme daug patirties kuriant ir vystant išmanius sprendimus bei paslaugas, kurie jau šiuo metu supaprastina mūsų klientų kasdienybę. Šiandien klientams duodame pažadą – su „Bite“ bus lengviau. O kad tai būtų dar ryškiau – atnaujiname ir „Bitės“ logotipą bei vizualinį identitetą. Nuo šiol mes dar modernesni, dar lengvesni ir technologiškesni, tačiau tokie patys draugiški ir besirūpinantys klientų poreikiais“, – sakė „Bitės“ vadovas.
Pasak jo, bendrovė viduje išsikėlė tikslą po penkerių metų 25 proc. pajamų gauti iš išmaniųjų sprendimų: „Labiausiai koncentruosimės į išmaniųjų namų, nešiojamų įrenginių (angl. wearables) ir pramogų bei laisvalaikio sprendimus. Šiuo metu aktyviai dirbame prie išmaniojo sprendimo, susijusios su vaizdo turiniu. Jį rinkai pristatysime dar šiemet.“
P. Kuisys teigia, kad keičiantis įmonės tikslams, reikėjo atsinaujinti ir vizualiai – nes senasis logotipas ir pozicionavimas taip aiškiai neperteikė mūsų noro orientuotis į išmaniuosius sprendimus. Naująjį identitetą pirmiau pradėjome kurti viduje – apklausėme visus darbuotojus, turėjome ne vieną strateginę sesiją, kol išsigryninome pagrindinį pozicionavimo teiginį. Vėliau į pagalbą pasitelkėme visame pasaulyje dirbančią prekės ženklų kūrimo agentūrą bendrovę „Interbrand“, konsultuojančią tokias įmones kaip „Samsung“, „Philips“ ar „Nissan“. Ji buvo atsakinga už mūsų naujojo logotipo sukūrimą bei viso vizualinio identiteto atnaujinimą“, – sako „Bitės“ vadovas.
Tyrimas: Lietuvos gyventojai sparčiai išmanėja
Kaip parodė šiemet „Spinter tyrimai“ atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas, išmaniųjų įrenginių ir sprendimų mūsų gyvenime sparčiai daugėja. Pavyzdžiui, šešis ir daugiau išmaniųjų įrenginių, prijungtų prie interneto, savo namuose turi 22 proc. apklaustųjų (pernai 11 proc.), penkis – 16 proc. (pernai – 12 proc.), o nuo 2 iki 4 – 59 procentai. Išmaniuosius įrenginius vis labiau pamėgsta vyresnio amžiaus gyventojai, pavyzdžiui, pusė vyresnių nei 56 metų apklaustųjų savo namuose turi 2-3 tokius įrenginius.
Be to, prie interneto jungiame ne tik telefonus ar įprastus kompiuterius, bet ir televizorius (52 proc.), žaidimų kompiuterius (18 proc.), garso kolonėles (6 proc.), elektros lizdus (5 proc.), saugumo kameras bei kitus išmaniuosius namų priedus – šildymo sistemas, šviestuvus ar šaldytuvus (po 4 proc.).
Kaip pastebi P. Kuisys, apklausa taip pat parodė, jog vis dažniau tradicinius sprendimus keičiame išmaniaisiais. Pavyzdžiui, per pastaruosius 12 mėnesių 83 proc. apklaustųjų naudojosi el. paštu išmaniajame įrenginyje, 70 proc. – žemėlapių programėle (popieriniu žemėlapiu – tik 13 proc.), 58 proc. – tvarkėsi finansinius reikalus per banko programėlę (banko padalinyje pavedimus atliko tik 9 proc.), 56 proc. – apsipirko el. parduotuvėje, o 24 proc. – naudojosi virtualaus asistento pagalba. Taip pat komunalinius mokesčius pašte ar prekybos centre apmokame vis rečiau (23 proc.), taksi kviečiame išmaniau (telefono skambučiu kvietė 27 proc.), o popierinius bilietus iškeičiame į elektroninius (kasoje bilietus į renginį pirko tik 31 proc.).
Išmanėjimo tendencijas rodo ir „Bitės“ klientų duomenys. Šiuo metu maždaug 70 proc. jų naudoja išmanųjį telefoną. Be to, 58 proc. klientų buvo pasirinkę bent vieną išmaniąją paslaugą (interneto apsauga, saugumo sprendimai su „Arlo“ ar „Ajax“ ir pan.).
Išmaniųjų sprendimų nori ne bet kokių
„Tas pats tyrimas parodė, kad spartų gyventojų išmanėjimą lemia ir aplinka. Trečdalis apklaustųjų nurodė, kad jiems reikėjo įvaldyti naują išmanųjį sprendimą, nes kitaip negalėjo atlikti kokios nors užduoties. Iš kitos pusės gyventojai ir patys nurodo, kad norėtų matyti daugiau išmaniųjų sprendimų sveikatos apsaugoje, namų buityje, švietime ir darbe“, – sakė „Bitės“ vadovas.
Tiesa, bet kokie išmanieji sprendimai Lietuvos gyventojams netiks – pusė jų nori lietuviško meniu ir instrukcijų. Pats sprendimas ar paslauga turi būti itin kokybiškas (41 proc. apklaustųjų), o jo naudojimas – lengvai suprantamas (44 proc.). Be to, nemaža dalis (39 proc.) tikisi patrauklios kainodaros bei vietoje teikiamo garantinio aptarnavimo (25 proc.) ar operatyvios pagalbos (20 proc.).
„Atsinaujinti reikia ne tada, kai jau pradedi lėtėti, o kai esi aukščiausiame taške. Ir manome, kad dabar yra tas momentas“, – teigė P.Kuisys.
Ne toks optimistinis 5G scenarijus
Vis dėlto paklausus apie artėjančią 5G erą, priešingai pasaulyje vyraujančiai euforijai, P.Kuisys sureagavo santūriau ir atskleidė, kad čia laukia daug daugiau iššūkių, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Pasak jo, viena didžiausių problemų yra dažnių problema. „Šiais metais vyks aukcionas tik 3,5 GHz dažnių, o toks dažnis – tai komercinis, bet ne į privačius vartotojus orientuotas dažnis. Norint 5G atvesti iki privataus segmento, padengimui reikalingas žemas 700 MHz dažnis, o jo aukcionas nusimato tik kitais metais“, – aiškino „Bitės“ vadovas.
Be to, čia egzistuoja ir kitos problemos. „Pavyzdžiui, didelę 3,5 GHz dažnio dalį užėmęs Lietuvos Radijo ir Televizijos Centras, kuris nelabai kam jį naudoja, ir jam šis dažnis priklauso iki 2027 m. Taip pat šį dažnį naudoja Kaliningrado kariškiai ir jų palydovai, o su jais derėtis dar sudėtingiau“, – teigė P. Kuisys. Tad jo teigimu, jei vertinti pagal dabartinę situaciją ir niekas ateityje nebūtų pakeista, 5G ryšiu būtų padengta Lietuvos dalis nuo Vilniaus į šiaurę iki Kauno – o toliau būtų dideli ryšio trukdžiai. „Panašią problemą turi ir latviai, dalis Lenkijos teritorijos, o estai – kontinentinėje šalies dalyje“, – atkreipė dėmesį P.Kuisys.
Na ir paskutinė problema – Lietuvoje galiojančios labai griežtos higienos normos. „Europos sąjungoje esame griežčiausiai sureguliuoti šių normų prasme. Su esamomis normomis negalime efektyviai išvystyti 5G“, – perspėjo „Bitės“ vykdomasis direktorius.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad jei 2G išplito per 10 metų, 3G – per tiek pat, o 4G – per 6-7 metus, tai tokio paties greičio 5G plėtros tikėtis būtų pernelyg optimistiška. P.Kuisio teigimu, 5 kartos mobilusis ryšys savo piką pasieks tik apie 2025 metus – kalbant ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio mastu.
„Nepaisant to, mes tikime 5G ir ruošiame, investuojame, dirbame – ir tikimės, kad visos šios problemos bus išspręstos, nes pati technologija yra labai perspektyvi“, – sakė „Bitės“ vadovas.
