„Anksčiau pasitaikydavo atvejų, kai sukčiai, sužinoję žmogaus asmens kodą, galėdavo apgaulės būdu pasiimti paskolą. Dabar dėl pakeistų procesų tokių atvejų jau nebepasitaiko, bet iškilo naujos grėsmės“, – sakė Finansinių paslaugų įmonių asociacijos FINCO vadovas Šarūnas Frolenko.
Naujausios sukčių pinklės
Vartojimo kreditų bendrovėse buvo užfiksuoti keli incidentai, kai klientai telefoninių pokalbių metu sukčiams atidavė savo asmeninius duomenis, kuriais pasinaudoję šie sudarė sutartis paskoloms gauti. Asociacijos turimais duomenimis, dalis sukčių duomenis išgavo siūlydami fiktyvias investicijas ar investavimo paslaugas, kiti – fiktyvias įdarbinimo paslaugas.
„Dalis sukčių žmonėms siūlė investuoti pinigus į akcijų biržą per investicijų paslaugas nelegaliai siūlančios bendrovės „Vet-trade“ puslapį. Galimybe susivilioję žmonės telefoninio pokalbio metu atlikdavo visus sukčių prašomus veiksmus – atsisiųsdavo programėles (pavyzdžiui, „TeamViewer“), patvirtindavo savo tapatybę mobiliojo parašo pagalba, suvesdavo savo asmens duomenis, prisijungdavo prie elektroninės bankininkystės paskyrų ir net pateikdavo savo asmens dokumentų kopijas. Visus šiuos duomenis gavę sukčiai sudarydavo paskolos sutartis, o to nesuprasdami žmonės į savo asmenines sąskaitas iš vartojimo kreditų bendrovių gautus pinigus vėliau dar ir pervesdavo į sukčių sąskaitas“, – sakė asociacijos vadovas.
„Kiti sukčiai, mūsų duomenimis, darbo skelbimų portaluose skelbė fiktyvius darbo skelbimus, kurių viena sąlygų – prieš įsidarbinant sudalyvauti mokymuose, už kuriuos prašydavo susimokėti. Vėlgi, darbo pasiūlymais susivilioję žmonės sukčiams pervesdavo ne tik pinigus už taip ir neįvykusius mokymus, bet dar ir pateikdavo savo asmens duomenis bei dokumentus“, – pabrėžė Š. Frolenko.
Saugotini duomenys
Nebankinio finansų sektoriaus atstovai informuoja, kad vartojimo kredito įstaigos neteikia investicinių paslaugų ir nebendradarbiauja su tokias paslaugas teikiančiomis įmonėmis.
Norint apsisaugoti nuo sukčių, patariama į kompiuterius nesidiegti įtartinų programėlių (paprastai jokios verslo įmonės to neprašo), nesudarinėti sutarčių su įtarimų keliančiais asmenimis, ir jiems jokiais būdais nepervedinėti savo santaupų, piniginių lėšų bei nesidalinti su jais savo asmens duomenimis. Jei investuoti ar dirbti siūlančios įmonės ar asmenys kelia įtarimų, galima kreiptis net į policiją ir pasiteirauti, ar tokia įmonė išvis egzistuoja. Ypatingai svarbu apie internete tykančias grėsmes įspėti vyresnio amžiaus, ar mažiau panašiomis naujienomis besidominčius žmones.
FINCO asociacijos teigimu, vieni iš jų narių jau kreipėsi į Lietuvos banką dėl puslapių, kurių pagalba buvo vykdoma apgaulė, blokavimo. „Lietuvos bankas turi galimybę inicijuoti neteisėtų puslapių blokavimą, tačiau kol kas minėtas puslapis užblokuotas nėra“, – sakė Š.Frolenko.
„Mes dedame visas pastangas, kad panašių atvejų ateityje būtų išvengta, apie visus incidentus pranešėme teisėsaugai, bet ir patys žmonės turi būti itin atsargūs, nes sukčiai atranda vis naujų būdų apgauti“ – sakė Šarūnas Frolenko.
