„Kinijos ambasada iškėlė „Huawei“ klausimą. Mes pabrėžėme, kad diskusijos šiuo klausimu vyksta Europos Sąjungoje“ , – BNS sakė Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis.
Jungtinės Valstijos pastaruoju metu ėmė spausti partnerius Europoje atsisakyti „Huawei“ įrangos. Amerikiečiai sako, kad ši įranga gali padėti Kinijai šnipinėti Vakarų įmones ir verslą.
„Huawei“ kategoriškai neigia, kad jos įranga gali būti naudojama šnipinėti.
Lietuvoje diskusijas kursto tai, kad „Huawei“ įrangą naudoja telekomunikacijų įmonė „Telia Lietuva“, plėtodama Lietuvoje 5G ryšį, keliami klausimai dėl „Huawei“ technologijų viešajame sektoriuje.
Vyriausybės atstovai iki šiol teigė neturintys priežasčių uždrausti „Huawei“ įrangos naudojimą civiliniais tikslais, bet krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pareiškė, kad krašto apsaugos sistemoje „Huawei“ technologijų nebus.
Šią savaitę S. Skvernelis taip pat buvo susitikęs su Jungtinių Valstijų ambasadore Lietuvoje. Šio susitikimo turinio Lietuvos Vyriausybės atstovai nekomentuoja.
Vadina svarbia prekybos partnere
Po susitikimo su ambasadoriumi Shen Zhifei išplatintame pranešime spaudai S. Skvernelis teigė, kad „Lietuva yra suinteresuota tolesniais konstruktyviais ryšiais su Kinija politikos, ekonomikos ir kultūros mainų srityse“.
Anot S. Skvernelio, jo Vyriausybė siekia plėsti bendradarbiavimą su Kinija krovinių tranzito, žemės ūkio, finansinių technologijų, turizmo, mokslo ir kultūros srityse.
„Kinija neabejotinai yra mūsų svarbiausia prekybos partnerė Azijoje. Labai svarbus Lietuvos ir Kinijos bendradarbiavimas žemės ūkio srityje, šią valstybę vertiname kaip vieną iš prioritetinių Lietuvos maisto pramonės eksporto rinkų. Tikimės, kad artimiausia metu pavyks dar paskatinti lietuviškų produktų, ypač kviečių, eksportą į Kiniją“, – pranešime spaudai teigė premjeras.
Anot D. Matulionio, per susitikimą taip pat aptartas artėjantis ES ir Kinijos viršūnių susitikimas.
Lietuvos ekonominiai ryšiai su Kinija iki šiol buvo gana riboti, o Vyriausybės atstovai itin atsargiai vertina idėjas dėl galimų kinų investicijų į strateginius objektus, tokius kaip Klaipėdos uostas ir „Lietuvos geležinkeliai“. Nerimaujama, kad tai gali atnešti ir nederamą politinę įtaką.
Anot Vyriausybės, pernai Lietuvos ir Kinijos prekybos apyvarta išaugo iki vieno milijardo eurų, Lietuvos eksportas į Kiniją siekė 189 mln. eurų.
Kaltinimai šnipinėjimu
Pastaraisiais mėnesiais įtampa kilo ir dėl Lietuvos žvalgybos paskelbtų kaltinimų šnipinėjimų.
Kinijos ambasada Vilniuje vasarį pareiškė, kad Lietuvos žvalgybos paskelbta ataskaita ir tarnybų vadovų komentarai ją „šokiravo ir nustebino“.
Anot ambasados, Kinija tikisi „sąžiningos, atviros ir skaidrios aplinkos Kinijos bendrovėms investuoti, veikti ir bendradarbiauti Lietuvoje be jokių varžomųjų priemonių ir diskriminuojamos veiklos konkrečių bendrovių atžvilgiu“.
Lietuvos žvalgyba perspėjo, kad šalyje vis aktyviau veikia Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybos.
Kinijos šnipinėjimą grėsme nacionaliniam saugumui Lietuvos tarnybos įvardijo pirmą kartą.
Anot Valstybės saugumo departamento vadovo Dariaus Jauniškio, Kiniją Lietuvoje labiausiai domina susisiekimo ir energetikos sektoriai.
