Šis itin retas artefaktas yra 1650 metų senumo ir dabar eksponuojamas Pfalco istoriniame muziejuje Vokietijoje. Stiklinė amfora turi dvi delfino formos rankenėles ir yra sandariai uždaryta vašku. Trečdalį butelio turinio sudaro alyvuogių aliejus, kuris anksčiau buvo naudojamas tam, kad vynas nesioksiduotų.
„Špajerio“ vyno butelis buvo rastas vieno romėnų didiko kape 1867 metais, Reino krašto –Pfalco – regione. Manoma, kad miręs didikas buvo aukšto rango legionierius. Į pomirtinį gyvenimą jis buvo palydėtas su vyno buteliu dėl to, kad tokios buvo senovės romėnų tradicijos. Jie tikėjo, kad su mirusiuoju palaidoti vertingi daiktai jam pasitarnaus pomirtiniame gyvenime.
Taip pat didiko kape netoli Špajerio miesto buvo rasti ir du sarkofagai, kuriuose buvo palaidotos abi didiko žmonos. Senovinis vynas buvo pavadintas Špajerio miesto garbei.
Klausimas, neduodantis ramybės
Antro Pasaulinio karo metu vienas chemikas ėmė tyrinėti vyno butelį – bet taip niekada jo neatidarė ir galiausiai atidavė muziejui. Bėgant laikui, daugybė mokslininkų bandė gauti leidimą atidaryti senąjį vyną ir jį ištyrinėti – bet kol kas niekam toks leidimas nebuvo suteiktas.
Kai kurie mokslininkai ir mikrobiologai tvirtai laikosi nuomonės, kad vynas neturėtų būti atidarytas. Prie jų prisideda ir „Folklore Wine Museum“ muziejaus kuratorius Ludgeris Tekampe.
„Mes nežinome, kaip po tiek laiko viduje esantį skystį gali paveikti deguonis“, – teigia jis.
Vynas buvo supiltas į butelį dar pirmosiomis dienomis, kai tik jis buvo pradėtas gaminti. Šią tradiciją pradėjo senovės graikai, o ilgainiui ją perėmė ir romėnai. Jie net gi priėmė senovės graikų žemdirbystės, vyno ir vaisingumo dievą Dionisą – tačiau jam davė Bakcho vardą.
Nors visame pasaulyje egzistuoja įsitikinimas, kad kuo senesnis vynas, tuo jis geresnis – „Špajerio“ vynas yra laikomas negeriamu. Kaip teigia profesorė ir vyno ekspertė Monika Christmann, nors vynas gal ir nėra mikrobiologiškai sugedęs, jis tikrai nebus skanus.
Parengta pagal „The Vintage News“.
