Atsigaudami nuo laikino aklumo, turbūt žiūrėtumėte, kas darosi aplinkui – ir pamatytumėte oranžinį ugnies kamuolį. Matytumėte kylančias kunkuliuojančias liepsnas, kurios tamsėdamos virstų tamsiai purpuriniu dūmų stulpu.
Prieš akis formuojantis grybo formos debesiui, jus pasiektų kurtinanti sprogimo banga – griaunanti viską aplinkui ir greičiausiai išverčianti jus iš kojų.
Šiame hipotetiniame scenarijuje ką tik išgyvenote branduolinį sprogimą, kurio jėga – apie 10 kilotonų. Tai daugmaž 66 proc. energijos, kurią 1945 išskyrė atominės bombos sprogimas Japonijoje.
Žinoma, tokio įvykio tikimybė galbūt atrodo kiek pernelyg nerealistiška – bet šiuo metu pasaulyje egzistuoja apie 14 900 branduolinių ginklų, ir mažesnio galingumo ginkluotė skaičiumi viršija stambiąją.
Tiesą sakant, scenarijus, kad 10 kilotonų (ar ir mažesnio galingumo) bombas panaudoja teroristai, yra gana aukštose pozicijose sudarytame didžiausių tikėtinų JAV grėsmių sąraše.
Niekas nepriekaištautų, jei pamatę branduolinį sprogimą ar išgirdę kurtinantį jo garsą, supanikuotumėte, rašo „Business Insider“. Bet yra vienas dalykas, ko jokiu būdu daryti neverta, perspėja medikas ir radioaktyvumo ekspertas Brooke’as Buddemeieris iš JAV Lawrence Livermore Nacionalinės laboratorijos – nelipkite į savo mašiną ir nebandykite važiuoti.
„Nebandykite važiuoti, ir nemanykite, kad mašinos metalas bei stiklas jus apsaugo“, – teigia specialistas.
Kodėl automobiliai ir išgyvenimas nesiderina
Vengti automobilio patariama ir todėl, kad po branduolinio sprogimo gatvės būtų pilnos panikuojančių vairuotojų, susidūrimų ir stambių nuolaužų bei šiukšlių. Bet B.Buddemeieris nurodo, kad svarbiausia priežastis, kodėl reikėtų vengti automobilio – radioaktyviosios dulkės (angl. fallout).
Tai, kas apibūdinama anglišku žodžiu „fallout“, iš tiesų apima ne tik dulkes – tai ir skilimo produktai arba radioizotopai, atsiradę iš atomų skilimo. Daugelis skilimo produktų sparčiai irsta ir išskiria gama spinduliuotę – nematomą, tačiau labai energingą šviesos formą.
Net ir trumpą laiką patyrus didelę šios spinduliuotės dozę, kūno ląstelės gali tapti pažeistomis: gali dingti jų gebėjimas gydyti save – tokia būklė vadinama ūmaus spinduliavimo liga.
„Tai taip pat paveikia imuninę sistemą ir jūsų galimybę kovoti su infekcijomis“, – teigia B.Buddemeieris. Tik labai tanki medžiaga – kaip daugelio metrų storio žemės (ar kelių centimetrų storio švino) sluoksnis gali patikimai sustabdyti radioaktyviąsias daleles.
„O 10 kilotonų sprogimo liepsnų kamuolys toks karštas, kad į atmosferą šauna 160 km/h greičiu. Ir šie skilimo produktai susimaišo su purvu ir bei šiukšlėmis, kurias į atmosferą pakelia ugnies kamuolys“, – pasakoja ekspertas. Įkalinti smėlyje, purve, cemente, metalo gabalėliuose – ir dar bet kame, kas pasitaikė sprogimo zonoje – gama spindulius skleidžiantys skilimo produktai gali pakilti į didesnį nei 8 km aukštį. Didesnės nuolaužos nukrenta žemyn, o lengvesnes daleles išnešioti gali vėjas – prieš tai, kol jos su lietumi nusės tolimose teritorijose.
„Arčiau sprogimo vietos nuolaužos gali būti kiek didesnės nei golfo kamuoliukas, bet apie ką iš tiesų čia kalbame, tai apie druskos ar smėlio grūdelių dydžių daleles, – aiškina B.Buddemeieris. – Ir užterštumas atsiranda iš gama spinduliuotės, besiskverbiančios iš šių dalelių“.
Ir tai sugrąžina mus prie klausimo, kodėl automobilis būtų tikrai prasta užuoglauda.
„Šiuolaikiniai automobiliai pagaminti iš stiklo ir labai lengvų medžiagų, kas nesuteikia beveik jokios apsaugos. Sėdėti automobilyje tokiu atveju – tas pats, kas ir sėdėti šalikelėje“, – perspėja specialistas.
Ekspertą neramina žmonių pasirinkimai. Jis pasakoja, kad atlikus apklausą, ką jie darytų branduolinio sprogimo atveju, dauguma sakė, kad „jei pamatytų grybo formos debesį, šoktų į automobilį ir bandytų sprukti iš miesto“. B.Buddemeierio spėjimu, tokį pasirinkimą galėjo suformuoti Holivudo filmai.
Tačiau radioaktyviąsias daleles išnešioja aukštuminiai vėjai, dažnai pučiantys 160 km/h greičiu, ir dažnai ne visai ta pačia kryptimi, kuria pučia arčiau Žemės paviršiaus vyraujantys vėjai. „Tad mūsų galimybė išprognozuoti, kuria kryptimi keliaus ir iškris radioaktyviosios dalelės, na, mažai tikėtina“, – teigia specialistas.
Ką reikėtų daryti vietoje bėgimo automobiliu
Geriausias pasirinkimas siekiant išgyventi po branduolinio sprogimo – stengtis kuo greičiau pateikti į kokį nors „tvirtą pastatą“ – ir pasilikti ten kuo ilgiau, teigia B.Buddemeieris.
„Eikite vidun… eikite į pastato centrą. Jei turite galimybę patekti į požeminius aukštus, tai – puiki idėja. Ir reikėtų ten pasilikti nuo 12 iki 24 valandų“, – pataria ekspertas.
Laukimo priežastis ta, kad gama spinduliuotė ir kita radiacija po sprogimo ima eksponentiškai silpnėti ir „karšti“ radioizotopai virsta stabilesniais atomais, kurie yra mažiau pavojingi.
Tai lėtai mažina radioaktyviojo užterštumo zoną – zoną, kurioje aukštuminiai vėjai išnešiojo skilimo produktus.
Vis dėlto naujas tyrimas rodo, kad judėti ieškoti geresnės prieglaudos taip pat verta – jei turima nėra pakankamai gera.
Na o galiausiai – reikia palaikyti ryšį.
„Stenkitės išnaudoti bet kokias komunikacijos, kokios jums pasiekiamos“, – sako B.Buddemeieris. Jis priduria, kad rankomis sukama dinama maitinami radijo aparatai yra daiktas, kuriuos verta turėti darbe ir namuose – nes pagalbos teikėjai greičiausiai stebės radioaktyviųjų dalelių judėjimą ir radijo ryšiu skelbs išsigelbėjimui tinkamus susidariusius saugius koridorius.
O „jokio automobilio“ taisyklei galioja tik viena išimtis, primena ekspertas. Jei esate požeminiame garaže, betonas jau ir taip šiek tiek veikia kaip skydas, tad sėsti į automobilį ir jame įsijungti radiją – ne tokia jau ir bloga mintis.
