V.Maximoffos šauksmas buvo išgirstas – žinute buvo pasidalinta 22 000 kartų, o kraupios išvaizdos „Momo“ veidas tarsi gaisras išplito internete. Jau kitą dieną žinia pasidalino ir vietos laikraštis – ir paskleidė baimę tarp milijonų susirūpinusių tėvų. Įspėjimu apie vadinamąjį „Momo iššūkį“ (angl. Momo challenge) su 129 milijonais savo „Instagram“ sekėjų pasidalino net Kim Kardashian.
Visiems susirūpinusiems tėvams – o taip pat visiems, kurie skaito šį tekstą – galima pasakyti: nesijaudinkite, rašo „The Atlantic“. „Momo iššūkis“ tėra virusiniu būdu paplitusi apgaulė, kurią netyčia platino įvairūs naujienų šaltiniai, o taip pat – išgąsdintų tėvų armija. Tiesą sakant, visas ši šoko, baimės ir pasipiktinimo banga išgyveno jau antrąjį ciklą, pirmąkart siautęs prieš mažiau nei metus: tąkart buvo teigiama, kad „Momo iššūkis“ siautė per programėlę „WhatsApp“. Dar anksčiau gandai apie iššūkį siautėjo lotynų Amerikoje ir kitose ispanakalbėse šalyse.
Bet „Momo iššūkis“ iš tiesų niekada neegzistavo – ir neegzistuoja dabar. Taip patvirtino ir „YouTube“ – priešingai žiniasklaidos teiginiams, vaizdo turinio platforma teigia neužfiksavusi nė vieno „Momo iššūkį“ skelbiančio ir reklamuojančio įrašo. „YouTube“ atstovas sakė, kad jei tokie video ir būtų egzistavę, jie iškart būtų buvę pašalinti, už prieštaravimą platformos taisyklėms.
Be to, nebuvo nė vieno patvirtinto pranešimo, kad koks nors vaikas kada nors būtų atėmęs sau gyvybę dalyvaudamas tokiame iššūkyje.
O baisusis „Momo“ vaizdas iš tiesų tėra nekenksminga skulptūra, kurią Japonijos specialiųjų efektų kompanijai „Link Factory“ sukūrė menininkė Keisuke Aisawa. Tikrasis kūrinio pavadinimas yra „Paukštė motina“ (angl. Mother Bird), ir jis 2016 m. buvo eksponuotas Tokijo siaubo meno galerijoje „Vanilla Gallery“. Po to, kai eksponato nuotraukos „Instagram“ tinkle ir į socialinio tinklo „Reddit“ „baisumų“ (angl. creepy) skiltį, jos išplito – ir gimė legenda apie „Momo iššūkį“.
Šiandien tėvams atrodo, kad internetas turi tūkstančius būdų, galinčių nužudyti jų vaikus – ar įkalbėti nusižudyti, rašo „The Atlantic“. Buvo manoma, kad vadinamasis „Mėlynojo banginio“ iššūkis taip pat vertė vaikus vykdyti eilę užduočių, kurių paskutinė buvo savižudybė – bet galiausiai paaiškėjo, kad tai taip pat tėra apgavystė (angl. hoax). Žiniasklaida taip pat aktyviai linksniavo tokius dalykus, kaip „Tide Pods“, kurio tariamas tikslas buvo suvalgyti šarminę skalbimo kapsulę (realybėje tokių atvejų neužfiksuota) ar iššūkį nosimi sutraukti prezervatyvą, vardan peržiūrų „YouTube“ (nė viena mirtis dėl to neužfiksuota).
Kodėl kyla tokios panikos? Tėvai visada jautė prarandantys ryšį su jaunesne karta, bet išmanieji telefonai ir internetas šį plyšį tik dar labiau padidino, rašoma „The Atlantic“. JAV 60 proc. paauglių be tėvų žinios susikuria paskyras programėlėse ir socialiniuose tinkluose – ir tik 13 proc. paauglių teigia manantys, jog tėvai suvokia, kiek ir kaip jie naudoja internetą. O toks plyšys tarp kartų ir suvokimo ir kuria idealią erdvę tokios savotiškos dezinformacijos klestėjimui.
Sunerimę tėvai dalinasi tokiomis apgaulingomis istorijomis „Facebook“, „Twitter“ ir „Instagram“ tinkluose ir reikalauja, kad platformos imtųsi kažkokių problemos sprendimų. Daugelis tėvų įsivaizduoja, kad paskelbdami apie tariamą pavojų, apsaugos vaikus – bet iš tiesų gali nutikti priešingai, įspėja „Atlantic“.
Pasak leidinio, problema yra ta, kad visos šios istorijos tėra dėmesio nukreipimas. Jos suteikia klaidingą užtikrintumą ir greitą neteisingos problemos sprendimą. Tėvai galvoja, kad jei jie gali apsaugoti vaiką nuo „Momo“ – ar bet kurio kito – iššūkio, jie gali apsaugoti nuo visų dalykų internete. Deja, vaikų apsauga internete yra gerokai komplikuotesnė užduotis. „Visas šitas „Momo vertimas žudytis vaikus“ tėra skaitmeninės atvirkščiai klausomos „The Beatles“ plokštelės, tikintis išgirsti Šėtono žinutę“, – teigia dezinformaciją tyrinėjantis žurnalistas Benas Collinsas.
Ką dauguma tėvų pražiūri, tai kad dažnai pačios platformos savaime daro didesnę žalą. Jų automatinės moderavimo sistemos labai jau dažnai neatpažįsta žalingo turinio. Jų kreivi rekomendaciniai algoritmai siūlo ekstremistinius požiūrius skelbiančius įrašus. Jos neapsaugo vaikų nuo kiberpatyčių, bet iš nepilnamečių melžia pinigus ir reklamuoja tikrai pakankamai žiaurius vaizdus.
Internetas iš esmės keičia vaikų gyvenimą tokiais būdais, kuriuos dar turime suprasti – ir logiška, kad tėvai nori saugoti savo vaikus.
Tačiau „Momo“ nėra tas atvejis, nuo kurio realybėje reikėtų saugoti.
