Jos palaikai buvo palaidoti kapinėse šalia Meidumo piramidės, kuri yra pusiau sugriuvusi. Jos kūnas kape buvo palaidotas tupėjimo poza – ir pats kapas buvo tuščias, be jokių įkapių bei artefaktų.
Archeologai mergaitės amžių apskaičiavo ištyrę jos kaulus. Kada ji palaidota – neaišku, tačiau pačiai piramidei maždaug 4600 metų.
Kitoje tų pačių kapinių vietoje mokslininkai aptiko dvi gyvūnų galvas – greičiausiai bulių – palaidotas šalia nedidelių keraminių indų. Gyvulių galvos ir indai greičiausiai buvo laidotuvių aukos, tačiau mokslininkai nėra iki galo įsitikinę, kam buvo rengtos laidotuvės. Taip pat aptikta plytų siena, juosusi kapines, ministeriją cituoja portalas „Live Science“.
Piramidės paslaptis
Meidumo piramidė iš pradžių buvo pastatyta kaip laiptuotoji piramidė – prieš paverčiant ją tradicine egiptietiška piramide, pasižyminčia sąlyginai tolygiu paviršiumi, o ne laiptais. Kol tai buvo laiptuotoji piramidė, jos aukštis galėjo būti apie 92 metrus, rodo ankstesnis tyrimas.
Kodėl iš laiptuotosios ji buvo paversta tradicine – neaišku. Archeologai mano, kad piramidės pakeitimas buvo įvykdytas valdant faraonui Snefru (dar vadinam ir Sneferu, ir valdžiusiam 2575-2551 m.pr.m.e). Pirmąją – laiptuotąją – piramidės versiją pastatė Snefru pirmtakas Huni (2599-2575 m.pr.m.e), o Snefru pavertė ją tradicine egiptietiška piramide.
Snefru per savo valdymą Egipte pastatė kelias piramides – tame tarpe ir porą piramidžių Dahšūre (karališkajame nekropolyje), o taip pat ir keletą laiptuotųjų piramidžių. Neaišku, kodėl jis statė tiek daug piramidžių, nors viena iš versijų skelbia, kad iš tiesų jis ieškojo geriausio būdo statyti piramides – bandymų ir klaidų būdu.
Faraono sūnus Khufu (2551-2528 m.pr.m.e) žengė toliau ir pastatė Didžiąją Gizos piramidę – aukščiausią kada nors pastatytą piramidę.
Parengta pagal „Live Science“.
