Ligšiol toks šiurpus rekordas buvo pasiektas Tempo Mayor šventovėje Tenočtitlane Meksikoje – senovinėje actekų sostinėje, vietoje kurios dabar egzistuoja Meksiko miestas. Ten buvo paaukoti 42 vaikai.
Bet Chimú kultūros žmonės šį šiurpą keliantį rekordą, pasirodo, sumušė.
Senovinės Chimú imperijos sostinės Chan Chan griuvėsiai driekiasi netoliese šiuolaikinio Huanchaco miesto Trujillo provincijoje Peru. 2011 m. vienas picerijos savininkas kreipėsi į nacionalinio Trujillo universiteto archeologijos profesorių Gabrielį Prieto, prašydamas patikrinti netoliese esančią tuščią plynę, pilną žmonių kaulų.
Profesorius iš pradžių manė, kad picerijos savininkas aptiko senovines kapines. Bet kai tik jis pradėjo kasinėti, jis suvokė, kad čia vaikų kaulai – ir kad jiems 500 metų. Maža to, buvo iškasti ir gyvūnų lamų kaulai.
Ir tada paaiškėjo, kad jie visi buvo sistemiškai nužudyti.
Nuo tada Huanchaquito-Las Llamas radimvietė – arba tiesiog Las Llams, jei trumpiau – tapo tikra archeologų erzelyne, rašo „Business Insider“. „Tęsiant kasinėjimus, vien tik aukų skaičius buvo tiesiog stulbinantis – niekas anksčiau niekada nematė nieko panašaus“, – „Business Insider“ pasakoja žurnalo „National Geographic“ archeologijos redaktorė Kristin Romney.
2018 m. vasarą netoliese buvo aptikta dar daugiau palaidojimų. Antroje radimvietė, pavadinta Pampa la Cruz, dar labiau papildė vaikų ir lamų kaulų skaičių. Galutinis radinių skaičius kol kas siekia 269 vaikų, 466 lamų ir 3 suaugusiųjų palaikus. Tai yra didžiausias žinomas masinis vaikų aukojimo atvejis.
Ir panašu kad ši archeologinė istorija, prasidėjusi dar 2011 m., tęsis ir dar kelerius metus. Tačiau mokslininkai iki šiol negali suprasti, kas galėjo lemti tokį masinį vaikų aukojimą.
Aukoti vaikai ir lamų jaunikliai
G.Prieto kartu su Johnu Verano iš Tulanės universiteto (JAV) kasinėjimus vykdė abiejose radimvietėse. Abiejų mokslininkų komandos patvirtino, kad 550 metų, pačiame Chimú imperijos saulėlydyje ši civilizacija rituališkai žudė savo vaikus.
Daugumos šių vaikų – nuo 5 iki 14 metų – veidai padengti raudonu pigmentu. Jų krūtinės buvo prapjautos, šonkauliai išlaužti, o širdys – pašalintos. Lygiai kaip pat buvo pasielgta ir su lamomis.
Vaikų aukojimo atvejai yra reti, nes jie ekonomiškai beprasmiški, aiškina K.Romney. „Dauguma žmonijos istorijos atvejų sulaukti penkerių ar panašaus amžiaus vaikui buvo didelis įvykis – tam reikėjo daug pastangų ir sėkmės. Tad kodėl visuomenė sunaikintų dalį savo gyventojų, kai jau išleista tiek daug išteklių, skirtų tam, kad individas išgyventų po gimimo – vien tam, kad atsikratytų jais prieš pat tą amžių, kai jie jau gali pradėti dirbti ar daugintis?“, – stebisi mokslininkė.
Lamų aukojimas buvo panašiai brangus: šie gyvūnai Chimú žmonėms teikdavo maistą, transportą ir vilną. „Kam skersti bandą šiai esant tokiai jaunai?“, – klausia K.Romney.
Visos lamos buvo 18 mėnesių amžiaus, ir jos buvo palaidotos snukiais į rytuose esančius Andus. Bet paskerstos buvo tik rudos ar šviesiai rudos lamos. Panašu, kad juodai balti gyvūnai buvo palikti gyvi.
Bet galbūt jos buvo paaukotos būtent dėl savo transportinės funkcijos, kad padėtų tariamai keliauti tarp pasaulį, spėja mokslininkai.
Be abejo, vaiko aukojimo kaina yra daug didesnė, nei suaugusios aukos. Tačiau galbūt pasirinkimą lėmė ir dvasinės priežastys.
„Egzistuoja argumentai, kad vaikai buvo laikomi liminaliais (liminalus – ribinis, esantis ties riba; slenkstinis. Red. past.) – jie nebuvo visaverčiais žmonėmis, todėl tariamai galėjo geriau komunikuoti su dvasių pasauliu, – mano K.Romney. – Ir žinoma, čia taip pat veikia emocinis argumentas, kad daug skausmingiau aukoti savo kūną ir kraują, nei kokį seną ar ligotą bendruomenės narį ar sučiuptą užsienietį“.
Šalia vaikų buvo palaidoti ir trys suaugusieji – dvi moterys ir vienas vyras. Priešingai nei vaikai, jų mirties priežastis – galvos trauma, sukelta smūgio buku daiktu. Mokslininkai mano, kad šie suaugusieji buvo kažkaip susiję su ceremonija. „Ir vyras buvo kaip tiems laikams neįprastai didelis, tyrėjai mano, kad tai galėjo būti budelis“, – mano K.Romney.
Išdžiūvusioje žemėje išlikę ir sandalais apsiavusių suaugusių, basų vaikų ir lamų pėdsakai. Jų analizė siūlo versiją, kad čia įsispaudė ritualinė procesija, rašo „National Geographic“. Vaikai ir lamos buvo nuvesti į Los Llamas vietovės centrą, kur buvo paaukoti ir prideramai palaidoti. Gilūs slydimo pėdsakai sufleruoja, kad lamos gerokai priešinosi savo žiauriam likimui.
Galbūt kalti orai?
Viena iš versijų – aukojimas buvo vykdomas po gausių potvynių sezono. Galbūt taip buvo bandomi permaldauti rūstūs orus valdantys orai. Kaip tik panašiu laiku, 1400-1450 m. kaip tik vyko El Niño – neįprastas, necikliškas Ramiojo vandenyno ekvatorinės dalies vandenyno srovių pasikeitimas, galimai lėmęs stiprias liūtis ir užtvindytas žemes.
Bet K.Romney nemano, kad tai buvo vienintelė šio aukojimo priežastis. „Dauguma civilizacijų griūčių nutiko dėl smūgių iš įvairių krypčių vienu metu. Nors žinoma, El Niño iki šiol daro didelę įtaką Peru pakrantėms“.
Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad inkai taip pat judėjo į Chimú teritoriją – o galutinai ją perėmė po dešimtmečio nuo šio aukojimo.
„Tad tai buvo didelio nerimo laikai, kai kadaise taiki imperija jautė, kad reikalai slysta iš rankų aplinkos, finansų ir politikos srityse“, – sako mokslininkė.
Tyrimas parodė, kad vaikais prieš tai buvo gerai rūpintasi, ir surinkti jie buvo iš visos imperijos. Bet pagal ką jie buvo atrenkami šiam ritualui, neaišku.
Bet palaidoti jie buvo be jokių įprastų įkapių ir papuošimų, ir keistomis pozose: pavyzdžiui, ant nugaros ar susilenkę, o ne sėdomis, kaip kad įprasta.
Įdomu tai, kad ne visi vaikai turėjo kirčio per krūtinę žymę – devyni buvo be jos, ir palaidoti su papūgų plunksnų karūnomis ir raižytais mediniais papuošalais, rašoma „National Geographic“.
Las Llamas vietovėje buvo aptikti 137 vaikai ir 206 lamų jaunikliai, Pampa la Cruz – 132 vaikai ir 260 lamų jauniklių. Kasinėjimai šiose teritorijose vykdomi ir toliau, tad mokslininkai sako nenustebsiantys, jei bus aptikta ir daugiau palaidojimų.
