Mergelės Marijos paveiksle – skraidanti lėkštė?

2019 m. sausio 27 d. 17:17
Lrytas.lt
Renesanso laikotarpio dailininko freska, esanti ant vienos Italijos bažnyčios sienos, iš tikrųjų kelia susidomėjimą. Tik tas susidomėjimas kyla ne iš religingų žmonių, kurie vertina tai, kaip šioje freskoje pavaizduota Mergelė Marija – bet iš konspiracijos teoretikų, kurie už jos danguje įžvelgia nežemiškus objektus.
Daugiau nuotraukų (4)
Nekaltumo ar ateivių koncepcija?
Italų renesanso dailininko Carlo Crivelli 1486 m. nutapytame paveiksle „Geroji naujiena“ (angl. „The Annunciation, with Saint Emidius“) vaizduojama kambaryje klūpanti Mergelė Marija, o visas veiksmas vyksta Askoli Pičeno mieste Italijoje. Įdomiausia paveikslo dalis – labai plona, geltona, lazerį primenanti linija, kuri spindi ir liečia Marijos galvą. Ši paslaptinga šviesa kyla iš debesų sūkurio danguje, kuris labai primena skraidančią lėkštę.
Tradiciškai, šis šviesos spindulys turėtų reprezentuoti nekaltumą – momentą kai Marija pastojo, o vėliau susilaukė Jėzaus – o taip pat dangišką aureolę ir dievišką įsikišimą. Bet kas, jei šis objektas nėra dieviškas, o vaizduoja nepažįstamos gyvybės intervencija į žmonių planetą?
Straipsnyje iš internetinio žurnalo „Listverse“ nagrinėjimas šis ir dar kiti 10 paveikslų, kurie, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, vaizduoja objektus, kuriuos šiandien priskiriame prie NSO. Ateivių entuziastai tikina, kad paveikslas „Geroji naujiena“ vaizduoja tai, kas daugelį pamaldžių žmonių turėtų  šokiruoti.
„NSO ir ateivių entuziastai aureolę interpretuoja kaip lėkštės formos ateivių laivą ir sako, kad Jėzus apskritai nebuvo šventasis. Jų nuomone, viskas įvyko pasitelkus genetinę modifikaciją – nieko nesuprantanti Marija, reprezentuojanti nekaltumą, buvo pagrobta ir apvaisinta kažkokios ateivių rasės“, – rašoma straipsnyje.
Šviesos spindulys šiuo atveju irgi galėtų reprezentuoti visiškai ką kitą.
„Ginčijamasi, kad šviesos spindulys, liečiantis Mariją namo viduje, pilnai atitinka šiuolaikines istorijas apie ateivių vykdomą pagrobimą. Daugelis žmonių, kurie esą buvo pagrobti, sako, jog būnant namuose iš lauko sklido keista šviesa“, – tęsiama straipsnyje.
Išnagrinėjus kitus senovinius paveikslus, kurie galimai vaizduoja NSO, kompiuterių mokslininkas Jacquesas Vallee pažymėjo, jog tokių detalių yra gausu XV a. ir senesniuose paveiksluose. Jis taip pat yra parašęs knygą pavadinimu „Wonders in the Sky“, kurioje kalba apie ankstyvuosius NSO apsireiškimus, datuojamus net iki Biblinio amžiaus.
Taigi, šis mokslininkas tikrai nėra naujokas ateivių ir NSO reikaluose. 1978 m. Jungtinių Tautų surengtame NSO apsireiškimų istorijos renginyje jis buvo vienas iš pagrindinių pranešėjų – o taip pat yra gerai žinomas ir gerbiamas NSO tyrinėtojas nuo praėjusio amžiaus 7-ojo dešimtmečio pabaigos.
Kalbėdamas apie šį paveikslą, J.Vallee pamini, kad dalininkas tikrai negalėjo vaizduojamo įvykio matyti savo akimis. C.Crivelli paveikslas buvo nutapytas beveik 1500 metų vėliau. Bet kodėl tiek žmonių, įskaitant ir mokslininkus, kalbėjo apie keistus objektus ore žymiai anksčiau?
„Žiūrint į visą šį reikalą moksliškai, vertybė yra ta, kad dabar mes galime NSO apsireiškimų pradžią įrašyti į tikrą, dokumentuotą istoriją“, – sakė J.Vallee.
Svarbu paminėti, kad ilgai NSO tyrinėjantys mokslininkai nesako, jog ateiviai ar kitos gyvybės formos tikrai egzistuoja. Tai jiems yra tarsi galimybė įrodyti, jog keistus skraidančius objektus žmonės matė dar senovėje. Pats J.Vallee į NSO ir ateivius teigia žvelgiantis objektyviai ir šiek tiek abejingai.
„Negalima paprasčiausiai paimti ir pasakyti, kad apvalus objektas, kurį kažkas matė skraidant danguje viduramžiais, yra tas pats fenomenas, kurį kai kurie žmonės mato šiandien. Mes tikrai taip nesakome. Mes tiesiog apibūdiname ką žmonės matė ir siejame tai su šio fenomeno istorija“, – teigia J.Vallee.
Parengta pagal ancient-code.com
Istorija^Instantateiviai
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.