Iš tiesų, tai nėra tik filmų kūrėjų sugalvoti mitai. Dyzeliniai povandeniniai laivai gali taip pasielgti ir kartais treniruojasi atlikti tokius manevrus. Dyzeliniai povandeniniai laivai įprastai yra mažesni ir lengvesni, todėl išsirinkę patogų plotą ant vandenyno dugno, gali trumpam „prigulti“. Vokietijos karinio laivyno jūreiviai netgi turėjo tradiciją surengti vakarėlį ant dugno nusileidusiame 206-osios klasės dyzelinės-elektrinės jėgainės laive.
Proga vakarėliui buvo išties gera – ant dugno nusileidęs laivas nereikalauja tiek daug priežiūros: juk jis į nieką jis neatsitrenks, nes niekur nebeplaukia. Todėl staiga laisvo laiko gavę jūreiviai su karininkų leidimu šiek tiek pasilinksmindavo, ypatingą dėmesį skirdami tiems, kurie ant dugno atsidūrė pirmą kartą.
Tuo tarpu atominiai povandeniniai laivai tokių manevrų vengia visomis išgalėmis. Jiems tai gali baigtis itin prastai, nes korpuso apačioje dažnai yra vandens įsiurbimo angos. Šis vanduo yra naudojamas reaktoriaus aušinimui. Drumzlinas vanduo greičiausiai jokios žalos nepadarytų, tačiau ant dugno prigulęs laivas gali imti siurbti akmenis ar augmeniją.
Problemų gali sukelti ir laivo dydis – sunkus atominis povandeninis laivas gali tiesiog įstrigti minkštame dugne ar būti stipriai pažeistas leisdamasis link jo. Tačiau buvo vienas atominis povandeninis laivas, kuris buvo sukurtas turint omenyje tokius manevrus.
„NR-1“ – tai eksperimentinis amerikiečių atominis povandeninis laivas, kurį sukūrė korporacija „General Dynamics“. Tai buvo paieškos, inžinerijos ir mokslinių tyrimų laivas – karinė paskirtis jam nebuvo numatyta. Ir ne be reikalo – „NR-1“ buvo mažiausias visų laikų atominis povandeninis laivas. Numatytoms užduotims atlikti kartais būtų tekę nusileisti ant vandenyno dugno, todėl „NR-1“ dugno konstrukcija buvo neįprasta. Ten buvo specialus atsikišimas, kurio apačioje buvo ir pora didelių ratų. Jais „NR-1“ būtų galėjęs riedėti jūros dugnu jį tyrinėdamas įvairiais moksliniais instrumentais.
Tačiau kariniai atominiai povandeniniai laivai ant dugno tikrai nesileidžia – nes tikimybė, jog tai baigsis laivo gedimais ar net katastrofa, yra išties didelė. Dyzeliniai povandeniniai laivai taip pat ant dugno leidžiasi itin retai – ir visai dėl kitų priežasčių nei daugelis įsivaizduoja. Taip jie treniruojasi, ką reikėtų daryti nelaimės atveju, jei laivas būtų priverstas nusileisti ant dugno.
Karinių operacijų metu povandeniniam laivui leistis ant dugno prasmės tiesiog nėra. Pats manevras sukeltų daug triukšmo, kurį priešiškai nusiteikę laivai išgirstų ir būdami pakankamai toli. Surasti tam tinkamą dugno plotelį taip pat būtų labai sunku, todėl tokie manevrai yra labai reti.
