Keisčiausios Naujųjų metų tradicijos pasaulyje: nuo šieno batuose iki burtininkų burlaiviuose

Štai pavyzdžiui italai per langą mėto senus lygintuvus ir kėdes, o Panamos gyventojai įjungia savo automobilių signalizacijas, švilpauja ir rėkia bandydami sukelti kuo daugiau triukšmo. Ekvadore per Naujuosius metus labai svarbūs būna... apatiniai – kurie, manoma, atneša pinigų ir meilės. O Bulgarijoje visi išjungia šviesas.

Nors iš pirmo žvilgsnio šios tradicijos gali pasirodyti keistos – o kai kurios galbūt ir pavojingos – tačiau skirtingose šalyse jos atsirado ne veltui. 

Italijoje žmonės tiki, kad Naujuosius metus reikia pasitikti apsivalius. Dėl to šventės išvakarėse jie plačiai praveria savo namų langus ar duris ir išmeta visus senus ar per ilgai namuose užsilikusius daiktus. Beje, italai tai daro su didele aistra – todėl minčių, kad galbūt vieną ar kitą daiktą reikėtų pasilikti, nėra.

Švedijoje per Naujuosius metus daugiausia dėmesio tenka šviesos karalienei – Lucijai. Ji yra vaizduojama su balta suknele, karūna ir šviečiančiomis žvakėmis plaukuose. Taip pat kaip Kalėdų senelis, ji atneša vaikams dovanų, o gyvūnams – skanėstų: grietinėlės katei, kaulą šuniui ir morką triušiui. Žmonės per šią šventę neišjungia šviesų savo namuose – dėl to miesto gatvės būna gražiai nušviestos.

Kiekvienas metais Anglijos miestuose per Naujuosius metus vyksta linksmi vaidinimai, kuriuose veikia tokie senų Anglijos pasakų personažai kaip „Hobby Horse“, „March Hare“, „Humpty Dumpty“, „Punch“ ir kiti. Šventės išvakarėse taip pat yra pardavinėjami žaislai, švilpynės, pirštais valdomos marionetės, balionai ir kaukės.

Škotijoje populiariausia Naujųjų metų tradicija yra vadinama „pirmuoju žingsniu“. Taip ji pavadinta dėl to, kad pirmosiomis Naujųjų metų minutėmis kai kurie žmonės tampa „pirmaisiais“, peržengusiais savo draugo ar kaimyno namų slenkstį.

Kas iš to? Škotai mano, kad tai neša laimę – ypač jei svečias atsineša dovanų: druskos (šiandien ją dovanoti jau nėra taip populiaru), anglies, trapios tešlos kepinių, viskio ar „juodųjų bandelių“ – vaisių pyrago. Kiekviena ši dovana turėtų užtikrinti, kad namų savininką Naujaisiais metais lydės sėkmė.

Beje, ši tradicija, nors ir prasideda pirmosiomis Naujųjų metų minutėmis, bet gali tęstis iki ryto ar net gi kitos dienos. Žinoma, šiandien žmonės sau suteikia kiek daugiau laiko – ir mano, kad „pirmą kartą“ aplankyti kieno nors namus galima iki sausio vidurio. Be to, tradiciškai pageidaujama, kad „pirmą kartą“ į namus įžengtų aukštas tamsiaplaukis vyras.

Ne tokia sena Škotijos tradicija yra degančių statinių ridenimas gatvėse. Manoma, kad taip yra sudeginami seni metai ir pasitinkami nauji.

Jei daugelyje šalių stengiamasi išvaryti senus metus, tai Kolumbijoje – atvirkščiai. Per Naujuosius metus pagrindiniu veikėju čia tampa Senieji metai – tik jie įgauna materialų pavidalą. Kolumbijoje šis veikėjas yra vadinamas Papa Pasquale, ir kartu yra ir Kolumbijos Kalėdų senelis. Per Naujuosius metus vykstantį karnavalą jis vaikšto ant kojokų, pasakoja vaikams linksmas istorijas ir viską žino apie fejerverkus!

Prancūzų Kalėdų senelis Papa Noel pas vaikus atkeliauja ir Naujųjų metų išvakarėse – tik palieka dovanas ne po eglute, o jų batuose. Dar viena šioje šalyje populiari tradicija – pinigą ar kokį nors kitą smulkų daiktą įmesti kepant pyragą, o tas, kas jį randa savo gabalėlyje, tampa „pupų karaliumi“ ir tą vakarą visi jam turi paklusti.

Suomiją visi puikiai žinome, nes tai – Kalėdų senelio namai. Panašu, kad Naujieji metai nuo Kalėdų čia mažai kuo skiriasi – visa šeima susėda prie švenčių stalo, bando nuspėti ateitį liedami karštą vašką į šaltą vandenį. Trūksta tik dovanų po eglute – bet tokiu metu Kalėdų senis jau atostogauja.

Vokietijoje per Naujuosius metus vaikai irgi sulaukia Kalėdų senelio – tik šį kartą jis atkeliauja ant asilo. Prieš einant miegoti vaikai ant stalo palieka lėkštę dovanoms, kurias senelis tikrai atsineš su savimi, o savo batuose – šieno, kuriuo pasistiprins Kalėdų senelio asilas.

Kuboje atostogos, kurias vaikai gauna per švenčių laikotarpį, yra vadinamos karalių dienomis. Naujųjų metų išvakarėse vaikai rašo laiškus karaliams-burtininkams Baltazarui, Kasparui ir Merkeliui, o šie vaikams neša dovanas. Kubiečiai šventės išvakarėse taip pat pripildo kiekvieną namuose esantį indą vandeniu, o vidurnaktį pila jį pro langus. Manoma, kad tai leidžia apsivalyti ir pradėti Naujus metus švariai bei skaidriai. Dar viena įdomi tradicija – laikrodžiui mušant 12 kartų, reikia suvalgyti 12 vynuogių, nes manoma, jog tada žmogų lydės gerumas, harmonija, klestėjimas ir taika visus 12 mėnesių.

Vengrijoje pirmosiomis Naujųjų metų sekundėmis žmonės ima švilpauti – tik tai daro ne pirštais, o naudoja vaikiškus vamzdelius, ragus ar švilpynes. Manoma, kad tai padeda iš namų išvyti blogas dvasias bei prisikviesti džiaugsmą ir gerovę. Ruošdami Naujųjų metų stalą, vengrai taip pat nepamiršta magiško maisto: tikima kad pupelės ir žirniai stiprina žmogaus dvasią, obuoliai – grožį ir meilę, riešutai gali apginti nuo tam tikros žalos, o medus pasaldina gyvenimą.

Naujuosius metus vaikai Japonijoje pasitinka vilkėdami naujais rūbais – nes manoma, kad tai atneša sveikatą ir sėkmę. Šventės išvakarėse po pagalve jie taip pat paslepia burlaivio nuotrauką, ant kurio – 7 burtininkai, 7 laimės globėjai.

Apie artėjančius Naujuosius metus Japonijoje praneša ne 12, bet 108 varpo dūžiai. Remiantis senomis tradicijomis, kiekvienas toks dūžis turėtų „sunaikinti“ vieną žmogaus ydą, bet kadangi kiekviena yda turi dar 18 atspalvių – dūžių turi būti daug.

Japonų Kalėdų senelis yra vadinamas Segatsu-san – Naujųjų metų dievu.

Per Naujuosius metus pas Čekijos ir Slovakijos vaikus atkeliauja linksmas mažas vyrukas su gauruotu paltu, aukšta kepure iš avies vilnos ir dėže už nugaros – bet dovanų jis duoda tik tiems, kurie tais metais gerai mokėsi!

Per Naujuosius metus Olandijos Kalėdų senelis – Tėvas Šerkšnas – atplaukia laivu, o vaikai jį džiaugsmingai pasitinka prieplaukoje. Be to, šis senelis labai mėgsta anekdotus bei siurprizus, o vaikams dažnai dovanoja marcipaninių vaisių, žaislų ar saldainių, panašių į gėles.

Dauguma kinų Naujuosius metus pasitinka šlapiais rūbais. Taip yra dėl to, kad Kinijoje yra išlikusi Budos statulų prausimo tradicija – šventės metu kiekviena statula turi būti švariai nuprausta skaidriu kalnų šaltinių vandeniu.

Bulgarijoje Naujieji metai prasideda visiškai įprastai – šeimos ir svečiai susėda prie šventinio stalo – tačiau vėliau trims minutėms išjungiamos visos šviesos, o šis tamsos metas vadinamas Naujųjų metų bučiniais. Tai tarsi paslaptis, kurią saugos tamsa.