Rusijos Valstybinė radijo dažnių komisija priėmė sprendimą dėl LTE tinklų veikimo 450 MHz juostoje, užtikrindama, kad geležinkelių transporte pirmenybė būtų teikiama „Tetra“ tinklams ir mobiliesiems tinklams. LTE-450 tinklus bendrai statys „Tele2“, „Rostelecom“ ir RTRS specialiųjų vartotojų labui, rašo naujienų portalas. Dabar CDMA / LTE-450 tinklų dažniai paskirstyti 80 Rusijos regionų. Iš jų 76 regionuose jie priklauso „Tele2“, rašo cnews.ru

Tačiau „Tele2“ korporatyvinės komunikacijos direktorius Andrius Baranauskas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašo, kad „Tele2“ Rusijoje yra visiškai skirtinga įmonė nei Tele2 kitose šalyse.“

„Rusijos padalinį pardavėme 2013-ųjų kovą. Pirkėjas gavo teisę kurį laiką naudoti ir prekės ženklą, ką ir daro mūsų nepatogumui. Ir kas yra visiškai racionalu iš pirkėjo pusės, nes prekės ženklas buvo tiek išsuktas, kad jį keisti būtų reiškę didelius nuostolius“, – pasakoja A.Baranauskas.

Pasak jo, į Rusiją „Tele2“ atėjo 2000-aisiais, kai investuoti Rusijoje atrodė nebloga idėja. „Tapome ketvirtu federaliniu operatoriumi – mažiausiu, užtat sparčiausiai augančiu. Formulė „Geras ryšys už žemą kainą“ veikia visur, tad Rusijos regionuose „Tele2“ atėjimas virsdavo tikromis šventėmis, ir ne tik dėl vietos marketingo gero darbo“, – aiškina „Tele2“ atstovas.

Tačiau jo paties teigimu, vėliau iškilo dvi problemos. Pirmoji „Tele2“ negavo dažnių Maskvoje, o tai, A.Baranausko teigimu – pusė Rusijos rinkos, jei skaičiuojama finansiškai. Komunikacijos direktoriaus teigimu, leidimai dažniams toje šalyje dalinami regionais, o Maskvai išduodami atskirai. „Iki Maskvos mūsų ryšys veikė, aplink Maskvą, kiek galėjome, irgi bazines sustatėme – o štai pačiame mieste teko naudotis nacionaliniu roamingu, kas reiškė didelius papildomus kaštus“, – prisimena A.Baranauskas.

Antroji problema – kai 2012-ųjų liepą Rusija skirstė LTE dažnius, „Tele2“ vėl nieko negavo.

„Ir jei Maskvą dar galėjome kentėt, tai sprendimas neduoti LTE buvo labai aiškus skambutis – arba parduodate dabar, arba sėdėkite ir žiūrėkite, kaip kompanija atsilieka technologijų lenktynėse, o jos vertė čiuožia žemyn“, – pasakoja „Tele2“ atstovas.

A.Baranausko teigimu, buvo pasirinktas pardavimas, ir nuo kontrakto pasirašymo iki sandorio uždarymo praėjo savaitė – nors jo vertė buvo 2,4 mlrd. JAV dolerių. Pirkėju tapo valstybinis bankas VTB.

„Anuomet girdėjau tokią istoriją, kad kai naujojo savininko vadovas atvažiavo susitikti su komanda, jo paklausė – „Kokie jūsų planai?“ Į ką žmogus tiesiog skėstelėjo rankomis ir atsakė – „Vaikinai, kol kas neįsivaizduoju. Aš pats tik prieš savaitę sužinojau, kad jus perku“, – prisimena korporatyvinės komunikacijos direktorius.

Ir jo teigimu, vėliau Rusijos „Tele2“ akcininku tapo asmeninis V.Putino draugas ir bendrijos „Ozero“ vienas iš steigėjų Jurijus Kovalčiukas, o dar vienu akcininku – vienas didžiausių Rusijos oligarchų Aleksejus Mordašovas. „Na, o pati įmonė sukūrė bendrą holdingą su Rusijos valstybiniu operatoriumi „Rostelekom“. Viskas vikipedijoje, jūsų paslaugoms“, – primena A.Baranauskas.

Pasak jo, tada Rusijos „Tele2“ gavo viską – Ir dažnius Maksvoje, ir LTE dažnius, ir palaikymą. O dabar ir užsakymą naujam tinklui statyt Rusijos spectarnyboms.

„Taip kad kai kitą kartą perskaitysit žinutę, kad „Tele2“ Rusijoje kažką daro, neapsigaukite. Jie turi (ir dar keletą metų turės) teisę naudoti prekės ženklą, jie net išlaikė tą patį veržlų ir greitą darbo stilių – bet dabar ta įmonė priklauso Rusijos valstybiniam bankui ir Putino draugams oligarchams. It looks like Tele2, it walks like Tele2 – bet tai ne Tele2„ (liet. tai atrodo kaip „Tele2“, vaikšto kaip „Tele2“ – bet tai ne „Tele2“), – apibendrina Andrius Baranauskas.