Šiandien šį personažą mes įsivaizduojame kaip stambų senelį raudonu kostiumu, nublizgintais juodais batais ir balta kaip sniegas barzda. Tokią Kalėdų senelio interpretaciją paskatino 1930 m. sukurta „Coca-Cola“ reklama. Dar ir šiandien šio gėrimo Kalėdinėse reklamose galime matyti mielą senelį raudonais skruostais.
Žinoma, anksčiau - o kai kur dar ir šiandien - skirtingose pasaulio šalyse egizstavo (ar ir yra) visai kitoks Kalėdų senelio įvaizdis, o pati jo idėja yra datuojama net 280 m., kai Pataroje, Likijos provincijoje dabartinės Turkijos teritorijoje, gyveno šiuolaikinio Kalėdų senelio prototipas – šv. Mikalojus.
Kas buvo Šv. Mikalojus?
Istorijos apie šv. Mikalojų siejasi su to laikotarpio istorijomis ir bažnytiniais dokumentais. Remiantis jais, istorikai nustatė, kad Mikalojus gimė apie 260 m. pasiturinčioje krikščionių šeimoje, tačiau jo tėvai mirė, kai jis buvo dar labai jaunas. Tuo metu išpažinti krikščionybę buvo nelegalu, tačiau tai nesustabdė būsimojo šventojo tapti kunigu - nors už tai ilgą laiką jis buvo priverstas kalėti.
Populiariausia istorija, susijusi su šv. Mikalojaus norėjimu padėti vargšams, yra apie 3 neturtingas seseris, kurias jų tėvas norėjo parduoti į vergiją arba paversti prostitutėmis. Kad to neįvyktų, Mikalojus suteikė seserims kraitį, ir šios galėjo ištekėti. Taip pat yra legendų, kad šv. Mikalojus sugebėjo prikelti iš numirusių 3 nužudytus mokslininkus.
Net jam mirus, žmonės tikėjo, kad šv. Mikalojus daro stebuklus. Jo kapavietė tapo populiaria vieta, kur piligrimai vykdavo prašyti šventojo perduoti Dievui jų maldas ir prašymus. Nuo jo kapo varvėjo „šventasis aliejus“ arba „šventasis vanduo“, kurį piligrimai parsigabendavo namo buteliukuose arba sugėrę į kokias nors medžiagos atplaišas - todėl žmonės manė, kad šventasis tikrai klausosi. Manoma, kad vanduo iš jo kapo teka iki šiol.
Kai vietose, kur buvo palaidotas šv. Mikalojus, ėmė vykti karai ir nesutarimai - krikščionys ėmė bijoti, kad pasiekti jo kapą darysis vis sunkiau ir sunkiau. Dėl šios priežasties 1807 m. didžioji dalis jo palaikų buvo perkelti į Barį, Italiją, kur yra saugomi iki šiol. Tais pačiais metais Baryje jam buvo pastatyta Šv. Mikalojaus bazilika.
Anatomijos profesorius iš Bario universiteto 1957 m. pagal palaikus bandė nuspėti, kaip šv. Mikalojus galėjo atrodyti - tačiau geriausi rezultatai buvo gauti 2004 m. atliktus šį darbą su naujausiomis, kompiuteriu valdomomis technologijomis. Rezultatus galite išvysti čia.
Kiek šalių – tiek senelių
Šiandien Kalėdų Senelio tradicija yra labai plačiai paplitusi, todėl kiekviena kultūra turi savo dosnaus ir putlaus senelio interpretaciją. Daugiausia istorijų sklando aplink Suomijos Jouloupukki, kuris išvertus reiškia „Jolės ožį" (angl. Yule Goat). Jolė – tai dar prieš išplintant krikščionybei švęsta pagoniška šventė, kurios metu buvo švenčiama žiemos saulėgrįža, puotaujama ir aukojama. Kuo čia dėti ožiai – tiksliai aišku. Populiariausia teorija, kad jie simbolizuoja griaustinio ir audros dievą Thorą, kuris keliaudavo ožių tempiamu karo vežimu.
Šiandien Jouloupukki, kaip ir kiti Kalėdų seniai, keliauja po namus ir pristatinėja vaikams dovanas - tačiau vietoje lindimo pro kaminą suomių Kalėdų Senelis paskambina į duris kol šeima dar nemiega, ir pristato dovanas tiesiai į rankas.
Nors Jungtinėje Karalystėje išvysti raudonai apsivilkusį Kalėdų Senelį tikrai įmanoma, tradicinis šios šalies Tėvas Kalėda (angl. Father Christmas) vilki žalią apsiaustą, gebenės arba bugienio vainiką ir nešiojasi lazdą.
Neįprasta apranga išsiskiria ir norvegų vadinami Nissen arba Julenissen. Anksčiau taip buvo vadinami tvarto kipšai, kurie saugodavo ūkius, o šiandien jie atkeliauja iš Šiaurės ašigalio ir dovanoja vaikams dovanas. Jie vilki pilkus rūbus ir dažniausiai turi pilką, o ne baltą barzdą.
Šiandieninis Olandijos Kalėdų senelis labiausiai primena šv. Mikalojų. Jis pas vaikus atvyksta ant balto žirgo, vilki aukštą, raudoną vyskupo kepurę, o rankose laiko išpuoštą lazdą. Šis Kalėdų Senelis kartu atsiveda ir savo padėjėjus - tačiau tai ne elfai, o juodas veidus išsipaišę berniukai ir mergaitės, kurie grasina pavogti blogai besielgiančius vaikus.
Šveicarija, Austrija ir Vokietija turi taip vadinamą Kristaus Vaiką (angl. Christ child), tik kitaip nei kitose šalyse, šis vaikams dovanas nešantis personažas yra moteris. Dažniausiai ji vaizduojama šviesiais garbanotais plaukais ir dėvinti karūną. Šis personažas yra kildinamas iš pačio Jėzaus Kristaus, o protestantų tradicijoje būtent jis pats palieka Kalėdines dovanas.
Jei kurie nors iš šių Kalėdinių personažų pasirodė neįprasti, tai šis pralenks visus. Autonominiame Katalonijos regione Ispanijos šiaurės rytuose populiariausias Kalėdinis personažas yra Tio de Nadal – nedidelis rąstas su šypsena, kuris palieka dovanas... tuštindamasis.
Besišypsantis rąstas yra pastatomas po Kalėdų eglute ir „matinamas“ riešutais bei džiovintais vaisiais iki pat Kalėdų. Beje, visą tą laiko jis yra laikomas šiltai po antklode. Kalėdų išvakarėse vaikai Tio de Nadal ima mušti lazdomis ir dainuoti dainas apie kūno funkcijas. Kitą rytą vaikai randa dovanas ir saldumynus, kuriuos Tio de Nadal paliko, kaip manoma, tuštindamasis.
Kalėdų senelio įvaizdis formavosi nuo pats senovės. Skirtingi vardai, aprangos, istorija ir dovanų pristatymo būdas simbolizuoja skirtingas kultūras ir jų šv. Mikalojaus interpretacijas. Taigi, kitą kartą prekybos centre pamatę raudonai vilkintį Kalėdų senį prisiminkite, jog tai – ne vienintelė Kalėdų senelio ar bet kokio kito Kalėdinio personažo, nešančio dovanas, versija.
Parengta pagal thisisinsider.com, history.com ir inktank.fi
