„Google Street View“ yra technologinis stebuklas, leidžiantis kiekvienam apsilankyti beveik bet kuriame mūsų planetos taške. Ar ir už planetos ribų. Taip, tik virtualiai – bet kartais taip gal net ir patogiau?

Bet žinoma, ši sistema turi ir trūkumų.

Pavyzdžiui, internete neseniai nuvilnijo daug dėmesio pritraukusi NSO istorija, kai „Google Street View“ užfiksuotuose vietovių kadruose buvo pastebėtas NSO – virš Floridos pelkių, vidury dienos – ir dar tiesiog priešais Bermudų trikampį!

Taip, žmonės kartais tikrai pastebi objektus, kuriems nėra paaiškinimo. Kartais paaiškinimas vėliau atsiranda, kartais – taip ir ne. Štai pavyzdžiui, visai neseniai net keli lėktuvų pilotai virš Airijos užfiksavo nepaprastu greičiu skriejantį NSO, ir iki šiol neaišku, kas tai buvo. Vieni siūlo hipotezę, kad tai galėjo būti meteoras, kiti – kad kokia nors palydovo dalis, bet galutinio atsakymo taip ir neturime.

Beje, reikėtų įsidėmėti kartą ir visiems laikams – NSO raidės reiškia ne „nežemišką skraidantį objektą“, o „neatpažintą skraidantį objektą“ – ir didžiausia tikimybė, kad tai bus visiškai žemiškas objektas. Bet kiek iš mūsų sugebėtų atpažinti GPS palydovą, net jei jis nukristų tiesiai prieš nosį autobusų stotelėje? Kiek iš viso mūsų žino, kaip tiksliai jie atrodo? Tai ką jau tada kalbėti apie kokią nors seno modelio palydovo atplyšusią dalį, kuri liepsnodama neria į atmosferą?

Bet egzistuoja ir kita NSO kilmė. Technologinė.

„Google Maps“ vartotojas, pasižymintis erelio akimis pranešė apie paslaptingą NSO danguje virš Floridos pelkių, – rašo portalas „The Sun“. – Net priartinus vaizdą, sunku apibrėžti, kas tai per objektas“.

Bet ar tikrai? Ir nors keistą formą iš pirmo žvilgsnio gal kiek ir sunku atpažinti, pats „The Sun“ vėliau rašo, kad egzistuoja tikimybė, jog „Google“ kameros, fiksavusios aplinką, nufotografavo greitai skrendantį drugelį, rašo portalas „Science Alert“.

Dalis tokią idėją pagrindžianti versijos yra ta, kad NSO matomas tik viename kadre – perkėlus virtualią lokaciją žingsniu tolyn, NSO jau nebematyti (ko ir galima būtų tikėtis iš drugelio).

„Žinoma, NSO irgi gali ilgą laiką nekabėti vienoje vietoje“, – atkreipia dėmesį portalas.

Na taip, logiška – bet deja, aštriaakiai internautai jau ir atpažino, kas per drugelis tai gali būti – machaonas, sklandūnų (Papilionidae) šeimos dieninis drugys (ar koks kitas drugys iš tos pačios šeimos). Gražus, skraidantis – bet tikrai atpažįstamas ir visiškai žemietiškas objektas.

Tad ieškant NSO, turbūt verta naudotis vadinamuoju Okamo skustuvu – viduramžių pranciškonų vienuolio Vilhelmo Ockhamo iškeltu principu, kad bet kokio reiškinio paaiškinimui turi būti naudojama kaip galima mažiau prielaidų. Jei kelios teorijos vienodai gerai paaiškina stebimą reiškinį, reikia rinktis tą, kuri reikalauja mažiau prielaidų. Kas perkeliant šį principą į šį Floridos atvejį reikštų – jei skraidančių objektų yra Žemėje, nereikia pradėti mąstyti nuo dangiškos ar nežemiškos kilmės.