Nindzė-mokinys davė rašytinę priesaiką niekada neatskleisti to, ko buvo mokomas, o jei tai vis dėlto padarytų – ant ištisų jo palikuonių kartų turėtų kristi dieviškasis prakeiksmas, rašo naujienų agentūra AFP.
Ekspertai gali tik spėlioti, ar nindzei, pasirašiusiam Inosuke Kizu vardu, pavyko išlaikyti priesaiką iki gyvenimo galo, rašo portalas „Live Science“. Bet priesaikoje minimos detalės iliustruoja, kaip rimtai nindzės žiūrėjo į savo naudojamų technikų ir galimybių slėpimą.
Mokslininkai priesaiką aptiko tarp 130 senovinių dokumentų, kuriuos valstybei padovanojo Kizu šeima – kuri kažkada buvo nindzių klanu Iga miestelyje netoli Kioto. Priesaika greičiausiai buvo nusiųsta Kizu artimiesiems po Inosukės mirties, sako Tarptautinio Nindzių Tyrimų centro profesorius Yoshiki Takao.
Priesaikoje Kizu išreiškė padėkas mokytojams, kurie jį treniravo „ninjutsu“ – „nindzės kelio“. Pasak Igaryu Nindzių muziejaus, šis terminas nereiškia konkretaus kovos meno. „Ninjutsu“ yra labiau „karo menas“, kuriame specializuojamasi šnipinėjime ir strateginėse karinėse atakose.
Populiariojoje kultūroje nindzės dažniausiai siejami su kalavijais ir slaptumu. Tačiau realybėje nindzės, kurie kliovėsi ginklais, buvo laikomi kvailiais – palyginus su tais, kurie rinko žvalgybinius priešo duomenis išlikdami nepastebėtais, teigia muziejus.
Priesaikoje Kizu patvirtina, kad savo nindzės įgūdžių niekada nenaudos vagystėms – nebent jis gaus nurodymą ką nors pavogti – ir kad niekada nesidalins savo žiniomis su artimiausiais giminaičiais. Apie visus naujus kovinius įgūdžius ar įgytus ginklus, jei tik jie nėra žinomi kitiems nindzėms, privaloma pranešti vyresniesiems.
Kizu taip pat prisiekė, kad jei jis sulaužys tylos kodeksą, jo vaikus ir anūkus persekios nelaimės, pasiųstos „didelių ir mažų dievų, daugiau nei šešiasdešimtyje Japonijos provincijų“.
Užuominos apie dokumentą, kuriame kalbama apie nindzių priesaiką, pirmąkart Japonijoje pradėjo sklisti prieš 50 metų – bet šis dokumentas yra pirmas į dienos šviesą išlindęs dokumentas, sako Y.Takao.
Tačiau didžioji dalis istorinių nindzių paslapčių taip ir liks paslaptimis – kaip ir patys nindzės, teigia „Live Science“. Nes jei kai kurie nindzių mokymų aspektai ir buvo dokumentuojami – ir vėliau aptikti tyrinėtojų – vis dėlto didžioji dalis nindzių tradicijų būdavo perduodama iš lūpų į lūpas ir rašytinėje formoje neegzistuoja, sako Y.Takao.
