„Aš bijau. Žiūriu į saulėlydį – jis gražus, verkiu, galvoju, ar tai bus paskutinis saulėlydis, kurį matysiu“, – rašoma dienoraštyje, kurį „The Washington Post“ perdavė misionieriaus motina.
27 metų vyras jau ne vieną kartą buvo bandęs patekti į Manhatano dydžio Sentinelo salą samdydamas vietinius žvejus. Jo tikslas – atversti salos gyventojus į krikščionybę. Bet per savo priešpaskutinį apsilankymą jis buvo peršautas strėle, kuri pervėrė ir jo vandeniui atsparią Bibliją.
„Dieve, ar ši sala yra paskutinė velnio tvirtovė, kurioje niekas nėra girdėjęs ir net neturėjo galimybės išgirsti Tavo vardą?“ – dienoraštyje klausia J.A.Chau.
Manoma, kad saloje gyvena nuo 50 iki 500 žmonių, ir dabartinių saliečių protėviai čia atsikėlė prieš 55-60 tūkstančių metų. Genetiniai tyrimai atskleidė, kad sentinelai yra tiesioginiai pirmųjų žmonių, apsigyvenusių Pietryčių Azijoje paleolito laikotarpiu, palikuonys.
Skaitant J.A.Chau dienoraštį darosi aišku, kad jis buvo žmogus, norėjęs supažindinti gentį su krikščionybe, tačiau ši misija pagal Indijos įstatymus yra nelegali. Visų pirma taip norima apsaugoti genties žmones nuo ligų, kurioms jie nėra atsparūs; antra, siekiama apsaugoti ir pašalinius, kurie saloje gali būti užpulti ar nužudyti.
Misionierius saloje lankėsi ne pirmą kartą ir nuolat stebėjosi jos grožiu. Paskutinei kelionei jis pasamdė naktinės žvejybos valtis, kad jo nepastebėtų. Dienoraštyje rašė, kad plaukdamas matė švytintį planktoną ir žuvis, kurios šokinėjo iš vandens.
„Pats Dievas mus slėpė nuo pakrančių sargybos ir patrulių“, – taip misionierius apibūdino savo nelegalius veiksmus. Jis taip pat paminėjo, kad su salos gyventojais bandė susisiekti siūlydamas dovanas ir dainuodamas įvairias „garbinimo dainas“. Jo teigimu, sentinelų kalbą sudaro „daug aukštų garsų“. Prieš išplaukdamas į salą paskutinį kartą J.A.Chau žvejui paliko 13 puslapių teksto.
„Manau, kad būčiau daug naudingesnis gyvas... bet tau, Dieve, suteikiu visą jėgą nuspręsti, kas man atsitiks“, – rašė J.A.Chau. Dievo jis prašė atleisti „visiems žmonėms šioje saloje, kurie bandys mane nužudyti – o ypač tiems, kuriems pavyks“.
Žvejys nugabeno misionierių saugiu atstumu nuo salos, o likusį kelią jam valtimi teko plaukti pačiam. Beveik iš karto po to, kai vyras įkėlė koją į sausumą, jį nušovė vietiniai. Rytą žvejys matė, kaip misionieriaus kūnas buvo nutemptas ir palaidotas smėlyje.
Šiuo metu Indijos valdžia svarsto, ar būtų įmanoma atgauti misionieriaus palaikus. Aukos šeima prašo, kad gentis nebūtų liečiama, o žvejys, kuris nuplukdė misionierių, buvo suimtas.
Parengta pagal „IFL Science“.
