Pėdsakų internete reikėtų palikti kuo mažiau
A.Dutkevič atkreipia dėmesį, kad beveik visi internete daromi žingsniai – tokie kaip „Patinka“ paspaudimai – naršymo istorija, buvimo vieta ir t.t., yra išsaugomi. „Dauguma naršyklių siūlo labai patogų naršymą, nes išsaugo nemažai asmeninių duomenų, lankytas paskyras, dažnai ir slaptažodžius, jei suteikiate leidimą. Todėl verta pabrėžti, kad slaptažodžiai neturėtų būti saugomi, o specialistai pataria naršymo istoriją tiek telefone, tiek kompiuteryje išvalyti kasdien“, – patarė IT specialistas.
Nors šiandien didelė dalis naudojimosi internetu persikėlė į išmaniuosius telefonus, specialistas atkreipia dėmesį, kad naršyklės dažniausiai nėra taip gerai apsaugotos, kaip asmeninio kompiuterio programos.
„Telefono naršyklę geriausia naudoti privačiu režimu (Incognito), taip pat – nesaugoti joje slaptažodžių, o esant galimybei, bandyti jungtis per saugų kanalą, tokį kaip VPN. Taip pat reiktų vengti prisijungimo prie pagrindinių paskyrų per paprastą naršyklę, o vietoje to rinktis specialiai paslaugos teikėjo sukurtas programėles, tokias kaip „Facebook“, „Gmail“ ir kitos, – vardijo A.Dutkevič.
Tokie žingsniai užtikrins, kad visi nereikalingi failai, apie kurių buvimą vartotojas net neįtaria, bus ištrinti, o įrenginiai nekaups atmintyje šiukšlių ir dėl to veiks stabiliau bei greičiau. Pašnekovas pabrėžia ir tai, kad tokio dalyko kaip nesvarbi paskyra nėra – kiekvienas neapsaugotas tinklalapis gali veikti kaip raktas duomenų apsaugos grandinėje ir lemti tų duomenų nutekėjimą. Svarbu žinoti ir tai, kad šiemet įsigaliojusi ES direktyva dėl duomenų apsaugos užtikrina, jog kiekvienas vartotojas turi teisę pareikalauti ištrinti visus jo asmeninius duomenis bei nekaupti jų be sutikimo.
Patikimi ir maksimaliai apsaugoti prisijungimai prie paskyrų
Pasak A.Dutkevič, vienas svarbiausių žingsnių, norint apsaugoti savo duomenis – patikimi slaptažodžiai. Pagrindinė taisyklė – juos turėtų sudaryti ne mažiau kaip 9 simboliai (rekomenduojama – nuo 12 simbolių). Į slaptažodį reikėtų įtraukti didžiąsias ir mažąsias raides, skaičius bei skyrybos ženklus. Saugus slaptažodis turėtų atrodyti kaip neperskaitomas simbolių rinkinys. Tam reikia susigalvoti logiką, kuria sekant, būtų galima lengvai generuoti slaptažodžius iš sugalvotų frazių.
„Žinoma, idealiausia būtų turėti po atskirą slaptažodį kiekvienai paskyrai ar bent jų grupei. Dažnai galima išgirsti pasiteisinimą, kad žmonės turi daug paskyrų ir visų slaptažodžių prisiminti negalėtų, todėl turi tik vieną. Tokiu atveju galima susikurti vieną saugų slaptažodį, o skirtingoms paskiroms prie jo pridėti skirtingus priešdėlius ar galūnes, nenaudojant pilnų paskyrų pavadinimų. Čia taip pat reikia susigalvoti savo logiką“, – patarė A.Dutkevič.
Daug saugesnis žingsnis, suteikiantis papildomą apsaugą, yra dviejų lygių autorizacija, kuri dar labiau apsunkina įsilaužimą į paskyras. Šią apsaugą siūlo maždaug trečdalis visų paskyrų internete, tarp jų – „Gmail“, „Facebook“ ir „Instagram“. Esant šiai apsaugai, vartotojas perspėjamas apie neleistiną prisijungimą telefonu ar el. paštu. Viskas, ką reikia padaryti – aktyvuoti paslaugą paskyros nustatymuose.
Specialistas primena ir kol kas saugiausią elektroninį prisijungimo būdą – slaptažodžių generatorių („1Password“, „LastPass“, „Bitwarden“ ir kt.). „Šis prisijungimo mechanizmas yra mokamas, tačiau renkantis patikimą sprendimą, verta į jį investuoti, nes taip geriau apsaugomi individualūs slaptažodžiai. Be to, esant galimybei, visada patartina naudotis tokiomis programėlėmis, kaip „Smart-ID“ ar mobiliuoju parašu, o kodų korteles palikti praeičiai“, – sakė pašnekovas.
Saugesnis prisijungimas prie interneto
Dar vienas specialisto patarimas – vengti jungtis prie viešojo bevielio interneto kavinėse ar kitose erdvėse. Patikimesnis būdas yra naudotis didžiųjų tinklų operatorių interneto paslaugomis arba tiesiog naudoti savo telefono mobilųjį internetą. „Mobilusis internetas gali pasitarnauti ne tik naršant telefone, tačiau ir dirbant kompiuteriu, įjungus „Personal Hotspot“ funkciją. Naudodamiesi šia funkcija, sukursite saugesnę erdvę darbui bei duomenų perdavimui,“ – pataria A.Dutkevič.
Nagrinėjant interneto vartotojų įpročius pastebima, jog ne visi žmonės susimąsto apie bazinius saugaus naršymo reikalavimus – kaip, pavyzdžiui, interneto puslapių saugumas. Todėl vienas svarbiausių dalykų, į kurį dėmesį atkreipia A.Dutkevič, yra saugus jungimasis prie internetinių puslapių. Svarbu įsitikinti tuo, kad kiekvienas tinklalapis, ypač el. parduotuvės ir bankai, turėtų spynos ženkliuką kairėje adreso eilutės pusėje, o adreso protokolas prasidėtų „https://“. Tai reiškia, kad prisijungimas prie tinklapio yra apsaugotas nuo standartinių bandymų perimti duomenis.
Ypatingai svarbų vaidmenį programinėje įrangoje atlieka antivirusinės programos. Nors ne kiekvienas savo kompiuteriuose esame įsidiegę tokio tipo produktus, tačiau jie yra būtini mūsų duomenų apsaugai. Svarbu ir tai, kad jie būtų licencijuoti. „Taupydami žmonės gan dažnai nusprendžia neskirti poros eurų per mėnesį papildomą saugumą suteikiančiai programinei įrangai. Tačiau reiktų susimąstyti: o kiek kainuoja jūsų duomenų privatumas? Ir kiek sutiktumėte mokėti, norėdami jį atgauti? Apie tokius dalykus verta galvoti iš anksto ir pasirūpinti, kad antivirusinės bei kitos apsaugos sistemos atsirastų ne tik kompiuteriuose, bet ir telefonuose“, – sako finansinių bendrovių skaitmenizavimo projektus įgyvendinantis specialistas.
