Tikriausiai daugeliui įdomu, kodėl jis buvo toks neįprastas, o ekspertų nuomonės irgi išsiskiria. Tačiau viena yra aišku – tai „seniausi žinomi stuburinio pėdsakai rasti Didžiojo kanjono nacionaliniame parke“, – teigia geologijos profesorius iš Nevados universiteto, Stephenas Rowlandas.
Pėdsakai yra labai seni, į žemę įspausti vos 5 mln. metų po to, kai atsirado pirmieji ropliai. Tuo metu dar tik formavosi senovinis superžemynas Pangėja.
„Šis paslaptingasis roplys patenka į tą mažą grupelę, kurioje yra ir kiti ankstyvieji jo giminaičiai. Mes žinome labai mažai apie tokią ankstyvą istoriją“, – sako S.Rowlandas.
Pėdsakai yra išsaugoti ant metro ilgio, ir 45 cm. pločio smiltainio gabalo. Čia sutilpo 28 paslaptingojo gyvūno pėdsakai. Pirmasis šiuos įspaudus aptiko S.Rowlando draugas, kai 2016 m. vaikščiojo Didžiojo kanjono Bright Angel taku.
Kai S.Rowlandas pats atvyko į tą vietą 2017 m. – 5 cm. ilgio pėdsakai jį apstulbino. Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad pėdsakus paliko du gyvūnai ėję vienas šalia kito, tačiau ankstyviesiems ropliams tai nėra būdinga. Galiausiai po ilgo mąstymo geologas suprasto, kad šis roplys iš tiesų ėjo šonu.
Įprastai gyvūnai, kurie vaikšto tiesiai, uždengia savo priekinių kojų pėdsakus užmindami ant jų galinėmis kojomis, tačiau šio roplio atveju taip nenutiko.
S.Rowlandas pastebėjo, kad nors maži gyvūno nagai buvo nukreipti į priekį – jis ėjo šonu, kažkur 40 laipsnių kampu į dešinę pusę. Ekspertai mano, kad taip eiti jis galėjo dėl to, jog iš šono pūtė stiprus vėjas arba dėl to, kad roplys norėjo užkilti į stačią uolą ir dėl to nusprendė lipti įstrižai. Neatmetama teorija, kad jis bandė apeiti plėšrūną, buvo sužeistas arba atliko poravimosi šokį.
Pėdsakai yra iš Karbono periodo – prieš 359-299 mln. metų. Tuo metu Arizona, kurioje yra Didysis kanjonas, buvo netoli pusiaujo. Kaip teigia sedimentoligijos profesorius iš San Diego universiteto, Mario Caputo, roplys gyveno seklios jūros pakrantėje.
Kiti, iki šiol seniausi buvę roplio pėdsakai, yra 20 mln. metų jaunesni – iš Conconino smiltainio formacijos. Jie yra datuojami iki Permo periodo – prieš 299-251 mln. metų. Abeji pėdsakai yra panašūs, todėl jiems abiem buvo nuspręsta duoti tokį patį mokslinį pavadinimą – Chelichnus.
„Tai nereiškia, kad abeji pėdsakai yra to paties gyvūno. Tokį patį vardą duodame dėl to, kad jie yra panašūs, bet ne dėl to, kad tai yra tas pats gyvūnas“, – teigia S.Rowlandas.
