Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuva paveldėjo apgailėtiną ryšių ūkį, uždarytus pašto skyrius, išardytas ir taip negausias telefono stotis, kurias iš susprogdintų stočių likučių surinko mūsų specialistai. Atidaryti pirmieji pašto skyriai, skubiai buvo statomos telefonų stotys, atsirado galimybė naudotis telefono paslaugomis, telegrafuoti apie skubias žinias. 1926 m. laidas pradėjo transliuoti Kauno radijo stotis, 1935 m. Klaipėdoje sumontuota pirmoji automatinė telefono stotis. 1918-1940 m. buvo įsteigta apie 350 naujų pašto įstaigų ir agentūrų, pašto darbuotojų skaičius išaugo nuo 69 iki beveik 4000 darbuotojų. 1918-1937 m. telefono stočių skaičius išaugo nuo 75 iki 508, o telefono abonentų skaičius – nuo nulio iki 21942 numerių.
Po Antrojo pasaulinio karo buvo atkurti telefono ir telegrafo ryšio tinklai, 1957 m. iš Vilniaus Konarskio gatvės pradėtos transliuoti Lietuvos televizijos laidos, įkurtas Ryšių objektų statybos trestas. 1970 m. perjungta paskutinė rajoninė rankinio aptarnavimo telefono stotis, o 1980 m. baigtas statyti šalies pasididžiavimas – televizijos bokštas.
Ilgainiui Lietuvos ryšiai, kaip strateginė ir viena pažangiausių Lietuvos ūkio šakų nuosekliai plėtėsi, kaip nauja kryptis formavosi informatikos ir telekomunikacijų mokslas bei inovatyvūs sprendimai, atsirado naujos paslaugos, naujos darbo vietos. Lietuvoje užaugo puikūs, ištikimi savo profesijai ryšių ir informatikos specialistai.
Ryšių ir informatikos plėtros ir vystymosi tempai dar labiau padidėjo atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę. Šis laikotarpis sutapo su ypatinga informacinių technologijų plėtra pasaulyje bei jų susijungimu su buvusiomis klasikinėmis ryšių technologijomis ir tai lėmė kokybiškai naujų technologijų šuolį šioje srityje. Garbingai išlaikyti sunkūs SSSR Vyriausybės ekonominės blokados, Sausio 13-osios antpuolių ir Rugpjūčio pučo išbandymai, kai buvo okupuoti spaudos rūmai, kiti svarbiausi ryšių objektai, ir radijo ir televizijos laidas teko transliuoti iš miško priešgaisrinės apsaugos bokštelio.
1991 metų spalio mėnesį, padedant Norvegijos ryšininkams, buvo organizuotas tarptautinis telefono ryšys, apeinant Maskvos kontrolę. Ryšių ir informatikos sritis ir toliau išlaikė strategines pozicijas Lietuvos ūkyje – ši šaka nenumaldomai plėtėsi, pritraukė įvairių šalių investuotojų ir investicijų. 1991 m. buvo atkurta narystė Tarptautinėje Telekomunikacijų Sąjungoje (ITU), o 1992 m. – narystė ir Pasaulinėje Pašto Sąjungoje (UPU).
1992 m. vasario mėn. darbą pradėjo pirmoji mobiliojo telefono ryšio bendra Lietuvos ir Liuksemburgo įmonė „Comliet“, rugsėjo mėn. Kaune kartu su JAV bendrove „US West“ atidaryta tarptautinė telefono stotis „Lintel“, su Danijos kompanija „NKT Elektronik“ pasirašyta sutartis dėl šviesolaidinio kabelio Vilnius – Kaunas paklojimo. Progresą skatino spartus privačių bendrovių vystymasis, kuriose dominavo Lietuvos specialistai. Kūrėsi informacinių technologijų tinklai.
Šiuo metu Lietuvoje įdiegti aukščiausių technologijų telefono įrengimai. Visos sovietinės telefono stotys pakeistos moderniomis skaitmeninėmis stotimis, rajonus ir seniūnijas jungia stiklo pluošto kabeliai, sutankinti didelio pralaidumo sistemomis, sudarytos puikios sąlygos plėtoti mobiliojo ryšio ir interneto paslaugas. Pagal mobiliųjų telefonų kiekį tūkstančiui gyventojų ir interneto prieigų skaičių Lietuva yra pirmaujančių grupėje ne tik Europoje, bet ir Pasaulyje.
Lapkričio 23 d. 13 val. Lietuvos Mokslų Akademijos salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) rengiamas ryšių ir informatikos įmonių darbuotojų ir veteranų susitikimas. Renginio svečiams bus pristatytas istorikų parengtas albumas „Lietuvos ryšiai 1918-2018“.
