Dauguma piratų, rodomų filmuose, yra apsirengę kaip XVI-XVII amžiaus piratai. Ir taip – dauguma šių personažų bruožų yra paimta tiesiai iš istorijos. Pavyzdžiui, piratai iš tiesų gėrė daug romo. Jie apskritai daug gėrė. Piratais dažnai tapdavo buvę kareiviai, tarnavę karo laivuose. Pirato gyvenimas juos sužavėdavo kur kas didesniu atlygiu ir laisve – piratų laivuose nebuvo tokios griežtos disciplinos ir hierarchinių santykių. Tai reiškė, kad buvo galima gerti visą dieną ir niekas dėl to per daug nesupyks.
Bet kodėl romas? Geriausia vieta piratams kurį laiką buvo Karibai. Ten plaukiojo daug prancūzų, britų ir ispanų prekinių laivų. Tai buvo tarsi gera vieta žvejybai – nepraeidavo daug dienų be gero grobio. Būtent Karibų piratai yra dažniausiai vaizduojami įvairiuose filmuose ir komiksuose. Jūreiviams reikėjo alkoholio, nes be jo vandens atsargos greitai sugesdavo dėl jose besiveisiančių dumblių. O koks alkoholis tuose kraštuose buvo populiariausias? Teisingai – romas, kuris iki šiol gaminamas Jamaikoje ir kaimyninėse Karibų šalyse. Tarp jūreivių paplito grogu vadinamas gėrimas – vanduo su romu ir galbūt citrina. Prekiniuose ir kariniuose laivuose jūreiviai jo gaudavo porą kartų per dieną, o piratai – kada tik įsigeidę, nes jiems saugoti vandens atsargų nebuvo prasmės. Jie dažnai gerdavo ir gryną romą, nes jo dažnai gaudavo apiplėšę prekinius laivus ir jo netrūko.
Taigi, prie romo galima padėti varnelę. O kaip dėl akių raiščių? Na, piratai nuolat buvo chaoso sūkuryje – jie kariaudavo su kitų laivų įgulomis. Tačiau dauguma jų turėjo abi akis. Raištis tiesiog leisdavo vieną akį pripratinti prie tamsos, kad ji būtų pasirengusi darbui triume. Kita akis būdavo pasiruošusi dienos šviesai. Taigi, judėdami žemyn po deniu, kur yra beveik visiškai tamsu, jie patraukdavo raištį ant kitos akies. Tai buvo labai svarbu puolant laivus, nes piratams reikėdavo greitai judėti iš šviesos į tamsą. Kartais akims reikia iki 25 minučių, kad spėtų prisitaikyti prie staiga pasikeitusio apšvietimo – tai yra per ilgas laikas, kai kovoji kardu prieš gerai pasiruošusius vyrus.
Galiausiai, ar piratams tikrai trūko galūnių? Juk piratai dažnai vaizduojami su medinėmis kojomis ir kabliais vietoj rankų. Taip, nemažai piratų iš tikrųjų turėjo medines kojas ir kablius vietoj rankų, tačiau jų nebuvo dauguma. Sužalojimai atsirasdavo dėl mūšių, į kuriuos jie taip dažnai įsiveldavo, tačiau galūnes nukirsdavo ne priešai su kardais, o artilerija. Iš nedidelio atstumo laivai šaudydavo vienas į kitą patrankomis, ir sviediniai dažnai nužudydavo piratus. Tačiau dar dažniau būdavo sutraiškomos rankos ir kojos. Tikimybė išgyventi patyrus tokią traumą būdavo itin menka – tačiau tie, kurie išgyvendavo, būdavo labai gerbiami tarp piratų: medinė koja ir kablys buvo patirties ženklai.
