Lewisas Christmanas 2016 metais skrido iš Čikagos į Romą. Staiga vyrą surietė skausmas – paūmėjo pankreatitas. Christmanas susirietė į kamuoliuką ir dejavo, tačiau gerai buvo tai, kad jis žinojo savo diagnozę. Skrydžio palydovams suradus gydytoją, sprendimas, atrodo, turėjo būti aiškus – lėktuvą reikia tupdyti. Tačiau tai nebuvo padaryta – L.Christmanas 7 valandas kankinosi lėktuve.
Dabar vyras su „United Airlines“ bylinėjasi teisme, o oro linijos stengiasi apsisaugoti nuo tokios neigiamos informacijos įtakos. Tačiau kodėl lėktuvas nebuvo tupdomas? Gydytojas tąkart atvirai pareiškė, kad keleivio būklė yra pavojinga gyvybei ir jo skausmai taip paprastai nepraeis.
Skaičiuojama, kad medicininės pagalbos kam nors prireikia bent viename skrydyje iš 604. 7,3% medicininių problemų sprendžiamos neplanuotu nusileidimu artimiausiame oro uoste. 0,3 % atvejų baigiasi mirtimi. Ką reiškia tokia statistika? Ogi tai, kad oro linijos gali pasverti riziką ir lėktuvo netupdyti, nes blogiausio rezultato tikimybė yra itin menka.
Neplanuotas nusileidimas gali kainuoti nuo kelių dešimčių ik kelių šimtų tūkstančių eurų – priklausomai nuo pasaulio vietos ir oro uosto galimybių. Pavyzdžiui, jei koks nors keleivis sunegaluoja dar skrydžio pradžioje, lėktuvas negali tiesiog apsisukti ir sugrįžti, nes yra per sunkus – tenka išpilti didžiąją dalį degalų. Kartais tenka leistis oro uostuose, kurie nėra labai aktyvūs ir neteikia lėktuvų priežiūros paslaugų. Tai – vėl papildomi kaštai. Aišku, žmogaus gyvybė yra svarbesnė, bet kaip manote, kiek pinigų gali prisiteisti L.Christmanas iš „United Airlines“? Labai tikėtina, kad mažiau nei būtų kainavęs neplanuotas nusileidimas.
Net jei lėktuve yra gydytojas, jis sprendimų nepriima – jis vis tiek yra tik keleivis. Sprendimus priima lėktuvo kapitonas. Jis dažnai pasitaria su darbdaviu, kuris ant žemės pasikalba su savo medikais. Egzistuoja kompanijos, kurios turi medikų komandas ir teikia savotiškas diagnostikos paslaugas pagal ligonio būklės apibūdinimą. Tai savotiškos organizacijos, nes jų užduotis nėra išgelbėti žmogų, o padėti oro linijoms minimizuoti riziką ir išlaidas. Viena tokių – „MedAire“ – džiaugiasi, kad tik 1,6% atvejų, kuriuos vertina šios įmonės komanda, baigiasi neplanuotu nusileidimu (palyginti su 7,3% atvejų vidutiniškai).
Taigi, kai išsigandę skrydžių palydovai klausia „Ar lėktuve yra gydytojas?“, oro linijos dažnai tyliai tikisi, kad niekas į prašymą neatsilieps. Ir ne todėl, kad niekas nenori išgelbėti gyvybės, bet todėl – kad nešališko mediko nuomonė gali suteikti pagrindo paduoti oro linijas į teismą.
