Vos prieš gerą mėnesį sužinojome, kaip mokslininkams pavyko pridedant grafeno į betoną, jį padaryti stipresniu ir ekologiškesniu. Dabar Britanijos Lankasterio universiteto mokslininkai praneša, kad pasiekė dar geresnių rezultatų ir tam panaudojo gerokai pigesnes medžiagas.
Kad padarytų betoną dar tvirtesniu ir išleistų mažiau pinigų, tyrėjai panaudojo „nano-trombocitus“ (angl. nano platelets), kuriuos išgavo iš šakniavaisių pluošto.
Šiam tyrimui vadovavęs profesorius Mohamedas Saafis teigia, kad celiuliozės pagrindu pagaminti „trombocitai“, sukurti bendradarbiaujant su Škotijos firma „CelluComp“, iš esmės yra „iš morkų ir cukrinių runkelių šaknų susintetintas nanopluoštas“. Šie dariniai buvo gauti iš maisto pramonės atliekų.
Pridėjus šių „trombocitų“ į tradicinio betono mišinį, jie padidina kalcio silikato hidrato kiekį – tai pagrindinis plačiai naudojamo „Portland“ cemento hidratacijos produktas, kuris iš esmės yra atsakingas už betono stiprumą.
Laboratorinių tyrimų metu nustatyta, kad „trombocitų“ priedas gerokai sustiprino betoną. Jis toks stiprus, kad norint pasiekti tokį patį betono stiprumą koks yra dabar, vienam kubiniam metrui reikia 40 kilogramų mažiau „Portland“ betono. Tai reiškia, kad bet kokioje svarbioje struktūroje reikėtų panaudoti mažiau betono. Tai yra naudinga tiek ekonomiškai, tiek ir aplinkosaugine prasme, kadangi cemento gamyba yra didelis išmetamo anglies dioksido kiekio šaltinis.
Tyrėjai nustatė, kad „trombocitų“ pridėjimas padidina betono mikrostruktūros tankį, todėl toks betonas gali ilgiau išlikti atsparus korozijos neigiamam poveikiui. Tad tokių statybinių struktūrų nereikėtų taip dažnai keisti, renovuoti, remontuoti ir būtų gerokai sumažintas cemento poreikis statybose.
„Šis mišinys yra ne tik pranašesnis už dabartinius cemento produktus, jei kalbėtume apie mechanines ir mikrostruktūrines savybes, bet ir reikalauja mažesnių cemento kiekių“, – teigė M.Saafis. „Tai žymiai sumažina su cemento gamyba susijusius energijos sunaudojimo ir CO2 išmetimo į aplinką rodiklius.“
Mokslininkai taip pat siekia sukurti ploną „nano trombocitų“ pagrindu pagamintą pluoštą, kuris būtų pritaikytas prie jau esamų ir iš tradicinio betono pastatytų struktūrų. Toks pluoštas suteiktų papildomos jėgos ir taip padidintų šių konstrukcijų eksploatavimo trukmę.
