Vis dėlto, nepaisant temos aktualumo, salėje kažkodėl buvo griežtai pareikalauta išjungti visus įrašančius ir transliuojančius įrenginius, o tam nepaklususius apsauga išvesdavo pro duris.
„Visi mes žinome tokį dalyką, kaip prekinis ženklas. Visi žinome ir apie prekinio ženklo krizes. Bet ar įsivaizduojate, kas būna, jei prekinis ženklas esate jūs pats? Jūsų vardas, jūsų veidas, jūsų istorija, jūsų gyvenimas, jūsų siela?
Būtent tokia prekinio ženklo krizė nutiko man, 1998-aisiais“ – pranešimą pradėjo M.Lewinsky, saviironiškai paminėjusi faktą, kad ji dabar yra apdainuota daugiau nei 125-yje repo dainų, bet nė už vieną iš jų negauna atlyginimo už jos vardo paminėjimą.
Pranešėja prisiminė ir kitą komišką epizodą iš vieno renginio, kuriame ją pabandė merginti žavus už ją kiek jaunesnis vyriškis, bet viską sugadino viena fraze.
„Ar žinote, kokia tai buvo frazė? – klausė publikos M.Lewinsky. – Jis pasakė: aš padaryčiau taip, kad su manimi jaustumėtės lyg jums vėl būtų dvidešimt dveji“.
Monicos Lewinsky ir Billo Clintono sekso skandalas nutiko 1998-aisiais, kai moteriai buvo dvidešimt dveji.
Žudantis viešumas
„Kai man buvo dvidešimt dveji, aš įsimylėjau savo bosą. Būdama dvidešimt keturių, patyriau triuškinančias to pasekmes. Bet pakelkite rankas iš čia esančių, kas esate padarę klaidų, kurių paskui gailėjotės? O dabar laikykite iškėlę tik tie, apie kurių klaidas sužinojo kiti.
Vis dar yra viena kita ranka? Taigi, gal būdami dvidešimt dvejų, jūs irgi įsimylėjote netinkamą asmenį, gal net savo bosą? Bet turbūt priešingai nei mano atveju, jūsų bosas nebuvo 42-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas“ – nevengė saviironijos pranešėja.
Pasak M.Lewinsky, 1998-aisiais, kai išgirsti jos privačių pokalbių įrašus galiausiai turėjo galimybę kiekvienas amerikietis, tebuvo vos trys žinių kanalai: laikraščiai, radijas ir televizija. Tuo tarpu dabar jau egzistuoja naujas, ir galingiausias kanalas – internetas ir technologijos.
„Jūs klausotės moters, kuri tylėjo dešimtmetį. Bet 2010-ųjų rugsėjį man paskambino mama, nes norėjo pasikalbėti apie tomis dienomis nutikusį Tylerio Clementi incidentą, kai jo kambariokas nufilmavo vaikiną intymiu metu su vyru – ir internete pradėjo iš jo tyčiotis. Po poros dienų T.Clementi nusižudė. Tada jam buvo 18. – pasakojo M.Lewinsky.
- Ir klausydama, kaip šią istoriją pasakoja mano mama, aš supratau, kaip ji jautėsi devyniasdešimt aštuntaisiais, kai ji kiekvieną vakarą būdavo prie mano lovos, kai ji prašydavo manęs maudytis neužsirakinant. Mano tėvai gyveno baimėje, kad jaučiuosi pažeminta iki tiek, kad gyvybė man jau nebėra svarbu.“
Bet pasak pranešėjos, tai buvo devyniasdešimt aštuntaisiais, o nuo to laiko viskas pasikeitė. Ir ne į gerąją pusę. M.Lewinsky teigimu, kibernetinės patyčios dabar yra itin gausios. Jungtinės Karalystės organizacija NSPCC atliko tyrimą, kiek psichologinių konsultacijų vaikams, susijusių su kiberpatyčiomis, atliekama Didžiojoje Britanijoje per metus.
„26 000 – arba beveik 70 per dieną, vienoje šalyje“, – pabrėžė pranešėja. Kitame tyrime buvo apklausta 5000 paauglių iš viso pasaulio. 41% iš jų teigė patyrę kiberpatyčias, o 80% patyrusių prisipažino turėję suicidinių minčių.
„Žiaurumas, nukreiptas į kitus nėra nieko naujo, bet mes matome žeminio galios pokytį, kurį leidžia internetas“, – sakė M.Lewinsky.
Patyčių industrija
„Paskutinius du dešimtmečius mes lėtai sėjome patyčias į savo kasdienę kultūrą – tiek internete, tiek už jo ribų. Paskalų tinklalapiai, paparacai, realybės šou, politika, naujienų šaltiniai, o kartais – net hakeriai, – teigia M.Lewinsky.
– Visas šitas pokytis sukūrė, kaip sako profesorius Nicolas Millsas, pažeminimo kultūrą. Ir šioje kultūroje atsiranda naujas matas – ne patyčių kiekis, kurį patiria auka, bet patyčių pelnas. Jis gali būti matuojamas doleriais, nuorodų paspaudimais, „like“ paspaudimais ir pan. Atsirado rinka, kurioje gėdinimas yra prekė, produktas, o viešas žeminimas tapo industrija.“
Pasak pranešėjos, pinigai čia gaunami per nuorodų paspaudimus, daugiau gėdos, daugiau „klikų“, daugiau „klikų“ – daugiau reklamos dolerių. Ir, M.Lewinsky teigimu, mes priartėjome prie pavojingo ciklo, nes kuo daugiau skaitome tokių paskalų, tuo daugiau žmonių gyvybių statome į pavojų, kuo daugiau žmonių statome į pavojų, tuo daugiau skaitome paskalų – o už visa tai kažkas susirenka pinigus.
Viltis yra
Pranešimo metu M.Lewinsky parodė trumpą filmuką, kuriame slapti aktoriai viešose įtikinamai vaidino patyčių scenas – kaltino gėjus skleidžiant pavojingą užkratą, šaukė, kad visi musulmonai yra teroristai ir pan. Visose rodytose scenose paprasti praeiviai stojo ginti tariamų aukų.
Sunku pasakyti, kiek filmuota medžiaga buvo autentiška, o kiek – surežisuota, bet galima sutikti su vienu pranešėjos teiginiu: M.Lewinsky teigė, kad visos įžeidžiamos frazės buvo surinktos internete, ir jas kada nors išsakė realūs žmonės. Iš tiesų tokių komentarų skaitmeniniame pasaulyje tikrai netrūksta.
Vis dėlto, pasak pranešėjos, vienas būdas kovoti su patyčiomis yra. „Vieną kartą kalbėjausi su moterimi, ir ji pasakė tai, dėl ko aš vos neapsiverkiau – „man labai gaila dėl to, kad tada tu buvai tokia viena.“
Ne, 1998-aisiais nebuvau visiškai viena, kai kas man reikšdavo palaikymą, galų gale turėjau draugus ir šeimą, bet iš tiesų aš buvau vieniša, viešai vieniša. Apleista net žmogaus, kuris pažinojo mane intymiai.“
Bet pasak M.Lewinsky, yra vienas būdas, kaip tai išgyventi. Ir tas būdas – užuojauta.
„Visi mes nusipelnome užuojautos“, – įsitikinusi „Login“ viešnia. Ji papasakojo apie jos galvoje gimusį įvaizdį – klasikinį atominės bombos bandymų Bikinio atole atvaizdą su atominiu grybu ir oro gūsių plėšomomis palmėmis, tik M.Lewinsky galvoje vaizdas buvo ne kaip klasikinėje nuotraukoje juodai baltas, o nudažytas žaliu atspalviu, o ant atominio grybo buvo užrašyta „užuojauta“.
„Ir ta užuojauta, kaip ir atominis sprogimas, skleidė spindulius, bet užuojautos spindulius. Spindulius, kurie teigiamai veikė kitas gėdinimo ir viešo žeminimo aukas, kitas moteris ir asmenis, kurie buvo marginalizuoti, o ypač LGBT bendruomenę. Ir aš suvokiau, kad toks vaizdinys – ne apie mane pačią. Tas vaizdinys – apie rolę, kurią atradau, o galiausiai tapo ir mano principu“ – pasakojo M. Lewinsky.
Baigdama pranešimą, moteris paprašė iš jos visos kalbos įsiminti bent vieną frazę: „click with compassion“ (skaitykite su užuojauta - Red.). Nes, pasak jos, tai yra geriausias būdas įveikti bet kokias patyčias.
