1844 m. gegužės 24-ają Samuelis Morzė, pasinaudodamas savo išradimu – telegrafu, išsiuntė pirmąją žinutę iš Vašingtono į Baltimorę. Tai buvo 4 žodžių ištrauka iš Biblijos anglų kalba – „What hath God wrought“ (liet. išreiškiama nuostaba: ką Dievas padarė!).
„Pirmoji telegrafu perduoda žinutė tebuvo taškų ir brūkšnių seka, kurią perskaityti galėjo tik mokantys Morzės kodą, tačiau tai tapo svarbiu lūžiu informacijos perdavimui nuotoliniu būdu. Ir nors telegrafo išradimas jau liko praeityje, iš dalies dėl jo mes šiandien vieni kitiems galime siųsti žodžius, jaustukus, nuotraukas, judančius paveikslėlius ar vaizdo įrašus“, – sako „Telia“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius.
Pirmoji šiuolaikinė trumpa tekstinė SMS žinutė Lietuvoje buvo išsiųsta 1997 metais. Augant mobiliųjų telefonų turėtojų skaičiui ir didėjant mobiliojo ryšio skvarbai, išsiunčiamų trumpųjų žinučių kiekiai šalyje kasmet augo. Remiantis Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, trumpųjų žinučių era Lietuvoje galima vadinti 2008-uosius – tuomet šalies gyventojai kas mėnesį išsiųsdavo apie 800 mln. SMS. Tiesa, nuo to laiko siunčiamų trumpųjų žinučių skaičius ėmė mažėti: 2015 m. per mėnesį išsiųstų SMS skaičius siekė apie 500 mln., 2017 m. – kiek daugiau negu 350 milijonų.
„SMS ir toliau išlieka svarbia kasdienio bendravimo forma tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Tačiau išskirtinai bendravimui pritaikytų mobiliųjų programėlių populiarumas rodo, kad žmonės šiandien dalintis naujienomis, emocijomis, kasdieniais įvykiais nebenori tik tekstu. Jiems reikia daugiau saviraiškos laisvės ir vizualumo, pramogos ir net anonimiškumo“, – sako A. Šemeškevičius.
„The Economist“ duomenimis, šiuo metu daugiau nei 2,5 mlrd. žmonių visame pasaulyje naudojasi bent viena susirašinėjimo programėle, o vien „Facebook“ ir „WhatsApp“ vartotojai kasdien išsiunčia daugiau kaip 60 mlrd. žinučių. Prognozuojama, kad ateityje šis skaičius ir toliau augs, o po poros metų 2 iš 3 Žemės gyventojų naudosis mobiliosiomis susirašinėjimo programėlėmis.
