Kaip naujienų agentūrai „The Associated Press“ penktadienį sakė kasinėjimams vadovavę mokslininkai, ikikolumbinėje laidojimo vietoje, vadinamoje „Lamomis“, iškasti maždaug prieš 550 metų paaukotų 140 vaikų (5–14 metų amžiaus) vaikų griaučiai.
Netoli nuo dabartinio Truchiljo miesto esančioje kapavietėje taip pat buvo 200 lamų jauniklių, matyt, paaukotų tą pačią dieną, palaikai.
Manoma, kad šią masinę kapavietę įrengė ikikolumbinė Čimu imperija. Spėjama, kad vaikai buvo paaukoti Peru pakrantę nusiaubus meteorologinio reiškinio El Ninjo sukeltiems potvyniams.
„Galbūt jie aukojo dievams svarbiausia, ką jie kaip visuomenė turėjo, o svarbiausias dalykas yra vaikai, nes jie – ateitis“, – sakė Gabrielis Prieto, Peru Truchiljo nacionalinio universiteto archeologijos profesorius, vadovavęs kasinėjimams kartu su Johnu Verano iš JAV Tulane'o universiteto.
„Lamos taip pat buvo labai svarbios, nes šie žmonės neturėjo kitų nešulinių gyvūnų. Jie buvo viena pagrindinių ekonomikos dalių“, – pridūrė jis.
Archeologas pažymėjo, kad vaikai buvo palaidoti veidais į jūrą, o lamos – atgręžtos į rytuose esančius Andų kalnus.
Kasinėjimo darbai kapavietėje prasidėjo 2011 metais, tačiau apie radinius pirmasis ketvirtadienį paskelbė tyrimą padėjęs finansuoti žurnalas „National Geographic“.
Anot G. Prieto, tyrėjai kapavietėje rado ne tik kaulų, bet ir lietaus bei erozijos nesunaikintų nedidelių pėdsakų. Jie rodo, kad vaikai į aukojimo vietą buvo atvesti iš senovinio Čan Čano miesto, buvusio maždaug už 1,6 km nuo Lamų.
J. Verano pasakojo, kad ant vaikų krūtinkaulių rasta pažeidimų, veikiausiai padarytų ritualiniu peiliu. Lūžę šonkauliai galbūt rodo, kad aukotojai bandė išimti vaikų širdis.
Pasak Harvardo universiteto Peabody archeologijos ir etnologijos muziejaus direktoriaus Jeffrey Quilterio, šis atradimas – „išskirtinis“.
Direktoriaus teigimu, kapavietėje rasta „konkrečių įrodymų“, kad senovės Peru buvo vykdomi masiniai vaikų aukojimai.
„Ir iš kitų pasaulio šalių esama pranešimų apie labai didelius aukojimus, tačiau neaišku, ar šie skaičiai nepadidinti“, – rašo jis elektroniniame laiške agentūrai „The Associated Press“.
J. Quilterio vadovaujama mokslininkų komanda išanalizuos iš vaikų palaikų paimtus DNR mėginius ir nustatys, ar jie buvo susiję giminystės ryšiais, taip pat iš kurių Čimu imperijos vietų jie kilę.
Žmones aukojo kelios ikikolumbinės Amerikos civilizacijos, tarp jų majai, actekai ir XVI amžiaus pabaigoje Čimu imperiją nukariavę inkai, tačiau masinių vaikų aukojimų įrodymų aptinkama retai.
Viename iš lūšnynų esanti Lamų kapavietė buvo aptverta, kad joje nebūtų statomi nelegalūs statiniai.
Anot G. Prieto, kapavietė rodo, kad svarbių archeologinių radinių Peru galima rasti bet kur.
„Ši namų apsupta vieta darbininkų rajone gali daug papasakoti apie šiurpų įvykį – galbūt vieną tamsiausių mūsų istorijos momentų“, – sakė mokslininkas.
„Vis dėlto tai taip pat yra mūsų kultūrinio palikimo dalis“, – pridūrė jis.
