1. Jei dangus virš galvos giedras, žaibas netrenks
Jūs matote audros debesis, bet virš jūsų galvos – giedra. Dar net nelyja, todėl lauke būti saugu, tiesa?
Ne, netiesa. Žaibas gali trenkti ir tada, kai nelyja. Mokslininkai skaičiuoja, kad žaibas gali trenkti net 5 km atstumu aplink audros debesį.
2. Žaibas į vieną vietą netrenkia du kartus
Žaibas į tas pačias vietas trenkia nuolat, ypač jei tai – aukšti pastatai. Pavyzdžiui, „Empire State Building“ dangoraižį žaibai taip pamėgo, kad ten buvo įrengta jų tyrimų laboratorija. 2011 metais per vieną naktį „Empire State Building“ patyrė net tris žaibo smūgius. Ir tai nėra niekuo išskirtinis pastatas – žaibai lygiai taip pat dažnai trenkia ir į kitus dangoraižius, o kartais nepagaili ir medžių.
3. Žaibuojant negalima nešioti ausinių
Kažkas kažkodėl pamanė, kad ausinės ausyse gali pritraukti žaibą. Tačiau taip tikrai nėra. Žmogus yra toks žemas, kad specialiai į save žaibo pritraukti negali – nebent, žinoma, apsikabins ilgą anteną ar kitokią aukštą metalinę konstrukciją.
Beje, teigiama, kad ausinių laidas, jei į jus žaibas visgi pataikytų, gali nukreipti srovę tolyn nuo širdies. Aišku, tik nemanykite, kad tai jus apsaugos – vis tiek ieškokite pastogės.
4. Automobilyje būsite saugūs, nes jis turi gumines padangas
Guma yra gera elektrai nelaidi izoliacinė medžiaga. Dažnai patariama įvairius elektros sistemų tvarkymo darbus atlikti dėvint batus su storais guminiais padais. Taip pat teigiama, kad žaibas jūsų automobilio nepalies, nes jis turi gumines padangas.
Tačiau yra ne visai taip.
Nors automobilis iš tiesų yra pakankamai saugi vieta, į jį žaibas trenkti tikrai gali. Tiesą sakant, tokių atvejų būta ne vieno. Ir apie padangas galite pamiršti – žaibas keliauja didžiulį atstumą oru, todėl peršokti porą sprindžių tarp kėbulo ir žemės jam – vieni juokai. Tačiau žmonės viduje yra saugūs, nes automobilio kėbulas veikia kaip Faradėjaus narvas – elektros srovė į žemę nueina išoriniu jo paviršiumi.
5. Namuose jūs esate visiškai saugūs
Nemanykite, kad pasislėpę namuose esate visiškai saugūs. Specialistai pataria įsitaisyti toliau nuo langų, durų, laidinių telefonų ir net vandentiekio vamzdžių. Taip pat reikėtų iš kištukinių lizdų ištraukti visus elektros prietaisus. Tačiau net ir tuomet egzistuoja teorinė tikimybė, kad patirsite žaibo iškrovą.
6. Bendžamino Franklino aitvaras sugavo žaibą
Visiems yra tekę girdėti, kaip Bendžaminas Franklinas norėjo įrodyti, kad žaibas – tai elektra. Jis į dangų pakėlė aitvarą, į kurį trenkė žaibas, o elektros srovė laidu nusigavo iki stiklainyje uždaryto rakto. Tačiau šio eksperimento niekas negali patvirtinti – nebuvo nešališkų liudininkų. Vėliau eksperimento nepavyko pakartoti. NASA mokslininkas Tomas Tuckeras pagal aprašymą pasigamino Franklino aitvarą ir net negalėjo jo pakelti į orą. Dar daugiau – mokslininkai nemano, kad aitvarą įmanoma pakelti taip aukštai, kad šis pritrauktų žaibą.
7. Reikia suskaičiuoti iki 30
Dažnai sakoma, kad atstumą nuo žaibo iki jūsų galima apytiksliai suskaičiuoti matuojant laiką tarp žaibo blyksnio ir griaustinio. Jei šis laikas yra ilgesnis nei 30 sekundžių, galite likti lauke – bent jau taip patariama. Tačiau ši taisyklė yra beprasmė. Skaičiuodami sekundes sužinosite atstumą iki žaibo, kuris jau trenkė – o ne to, kuris tuoj trenks. Taigi, jei ima žaibuoti, geriau jau eiti į vidų – ten gerokai saugiau, nei lauke.
