Bendrovės EBITDA, neįskaičius vienkartinių sąnaudų, 2018 m. pirmąjį ketvirtį buvo 31 mln. eurų ir per metus padidėjo 8,6 procento. Laisvieji pinigų srautai lyginamuoju laikotarpiu išaugo daugiau kaip du kartus – iki 5,4 mln. eurų.*
„Per metus, kai visas paslaugas teikiame su vieningu „Telia“ vardu, rinkoje pralaužėme ledus. Esame daugiausiai į tinklo plėtrą investuojanti telekomunikacijų bendrovė Lietuvoje, siūlome platų inovatyvių paslaugų pasirinkimą ir ateityje neketiname sustoti. Augantis paslaugų populiarumas ir geri finansiniai rezultatai patvirtina, kad radome raktą į klientų širdis“, – sako „Telia“ vadovas Kęstutis Šliužas.
Pirmąjį šių metų ketvirtį „Telia“ klientų skaičius augo visose pagrindinių paslaugų kategorijose: reguliaraus mokėjimo mobiliojo ryšio vartotojų skaičius išaugo 3,6 proc. – iki 1,093 mln., išmaniosios televizijos (IPTV) – 10,3 proc. – iki 215 tūkst., šviesolaidinio interneto – 6,8 proc. iki 268 tūkstančių.
„Paslaugų ir sprendimų sinergija mūsų veikloje toliau generuoja teigiamą efektą. Akivaizdu, klientai mato realią naudą ir įvertino patogumą visas reikiamas mobiliojo ryšio, interneto, TV ir kokybiško turinio paslaugas gauti iš vienų rankų. Tai patvirtina „Telia One“ pasiūlymo populiarumas. Iki šios dienos šiuo unikaliu paslaugų paketu, kuris suteikia didesnę interneto spartą, daugiau mobilių duomenų ir TV turinio, jau pasinaudojo daugiau kaip 15 tūkst. vartotojų. Ir jų skaičius toliau auga“, – sako K. Šliužas.
Kaip ir ankstesniais ketvirčiais, tęsiasi klientų migracija tarp „Telia“ teikiamų paslaugų, kai turimos senesnės kartos paslaugos keičiamos pažangesnėmis. Šių metų pirmąjį ketvirtį, tik pristačius „Super VDSL“ technologiją, kuri suteikia galimybę varinėmis linijomis naudotis net iki 250 Mb/s spartos internetu, ja ėmė naudotis daugiau kaip 2 tūkst. klientų. Didelė dalis jų iki tol naudojosi plačiajuosčio DSL interneto ryšiu. Toliau mažėja skaitmeninės antžeminės televizijos (DVB-T) klientų, kurie renkasi išmaniąją „Telia“ televiziją – pastarosios žiūrėtojų minimu laikotarpiu padaugėjo 4,7 tūkstančio.
Per pirmąjį 2018 m. ketvirtį, lyginant su 2017 m. tuo pačiu laikotarpiu, bendras mobiliojo ryšio klientų skaičius išaugo 17 tūkstančių. Metų pradžioje daugiau kaip 90 proc. visų „Telia“ mobiliųjų duomenų buvo persiųsti 4G ryšiu.
Sausio–kovo mėnesiais sparčiausias „Telia“ pajamų augimas pagal paslaugas buvo fiksuojamas iš įrangos pardavimo (22,3 proc.), mobiliojo ryšio (11 proc.), taip pat televizijos (7,7 proc.) ir IT paslaugų (7,8 proc.). Pastarųjų paslaugų atsigavimą lėmė išaugę verslo poreikiai, ypač duomenų centrų, debesų kompiuterijos ir kompiuterizuotų darbo vietų priežiūros srityse. Be to, metų pradžioje „Telia” gavo programinės įrangos gamintojos SAP sertifikatą, kuris leidžia aptarnauti didžiausių kompanijų IT sistemas. Tapusi pirmąja tokį įvertinimą gavusia IT bendrove Baltijos šalyse „Telia“ sustiprino verslas-verslui paslaugų segmentą.
Per pirmuosius tris šių metų mėnesius „Telia“ investicijoms iš viso skyrė 13,6 mln. eurų arba 5,4 proc. daugiau negu prieš metus. Didžioji dalis investicijų, iš viso 10,3 mln. eurų, buvo skirtos šviesolaidinio interneto infrastruktūros ir mobiliojo ryšio tinklo pajėgumų plėtrai. Likusi dalis lėšų buvo investuotos į bendrovės IT sistemų tobulinimą diegiant vieningą klientų aptarnavimo ir verslo valdymo sistemą.
Įvertinusi praeitais metais dėl mobiliojo ir fiksuotojo verslų sujungimo pasiektus rezultatus, „Telia“ valdyba siūlo už 2017 metus mokėtis didžiausius per pastaruosius penkerius metus dividendus – 0,07 euro vienai akcijai. Įmonių sujungimo sukurta vertė padidino ir bendrovės rinkos kapitalizaciją – per metus įmonės rinkos vertė padidėjo daugiau kaip 100 mln. iki 670 mln. eurų.
Lietuviai negali be interneto
Pristatydami ketvirčio rezultatus, „Telia“ pristatė ir unikalų tyrimą, kurio metu buvo apklausta 500 Lietuvos gyventojų.
Tik 6% respondentų pripažino, kad šiandien galėtų gyventi be interneto. O kalbant apie šalies identitetą, įdomu tai, kad nors Lietuva ir laikoma krepšinio šalimi, paprašius nurodyti, kuo Lietuva labiausiai garsėja, pasaulyje, populiariausias atsakymas buvo „istorija“ (27%), o antru pagal populiarumą tapo “greitas internetas” (21%), krepšinį paliekant tik ketvirtoje vietoje (17%), kai trečiąją užėmė „gamta” (20%).
Tai, kad lietuviai yra tikra interneto tauta, patvirtina ir intriguojantys atsakymai į klausimą – ko jie būtų pasiryžę atsisakyti vieneriems metams dėl interneto? Pasirodo, internetas įgavo tokią reikšmę, kad dėl jo lietuviai netgi galėtų pakeisti savo gyvenimo būdą: 58% apklaustųjų atsisakytų greito maisto, 45% – alkoholio, 34% – saldumynų. Maždaug po ketvirtadalį (26%) sutiktų nežiūrėti televizoriaus ir negerti kavos. Beje, saujelė apklaustųjų jaučiasi tikrais interneto gyventojais – 3% jų sutiktų dėl interneto atsisakyti pilietybės, o 1% visus metus ištvertų be dušo.
