1788 metais, kai į Britaniją atplaukė pirmieji britų naujakuriai, žemyne gyvavo daugiau kaip 250 kalbų. Trejus metus šių kalbų kilmę tyrinėję lingvistai sakė galutinai įrodę seniai iškeltą teoriją, kad jos visos yra kilusios iš vadinamosios protoaustralų prokalbės.
Bendros prokalbės egzistavimas dar tvirčiau pagrindžia teoriją, kad visi Australijos aborigenai yra kilę iš vienintelės žmonių grupės, atkeliavusios į žemyną mažiausiai prieš 65 tūkst. metų. Per vėlesnius tūkstantmečius, šios grupės palikuoniams išplitus visame žemyne, tarp įvairių aborigenų bendruomenių išsivystė etninių ir lingvistinių skirtumų.
Projekto dalyviai panaudojo istorinės lingvistikos standartinį metodą, leidžiantį nustatyti, ar kalbų panašumus lemia bendra kilmė, ar supanašėjimas dėl ilgą laiką trukusių kontaktų tarp bendruomenių.
Vakarų Sidnėjaus universiteto vyriausiasis mokslo darbuotojas Robertas Mailhammeris (Robertas Meilhameris) sakė, kad kelis kartus patikrinus buvo padaryta išvada, jog kalbų panašumus lėmė ne kontaktai.
„Nustatėme, kad mūsų lyginti žodžių garsų skirtumai demonstruoja virtinės netolygiai geografiškai išplitusių kalbų besikartojančius sisteminius skirtumus ir panašumus, – aiškino jis. – Dėl to labai mažai tikėtina, kad jie yra atsitiktiniai arba kalbų kontakto rezultatas.“
Pasak tyrėjo, šios išvados rodo, kad protoaustralų prokalbė maždaug prieš 12 tūkst. metų tebebuvo vartojama.
„Tai kelia daugiau klausimų, kaip kalbos plito ir kaip lingvistinės išvados siejasi su genetinių (tyrimų) rezultatais“, – sakė R. Mailhammeris.
Niukaslo universiteto istorinės lingvistikos specialistas Markas Harvey (Markas Harvis) išreiškė viltį, kad ši studija, paskelbta lingvistikos žurnale „Diachronica“, padidins supratimą apie australų ir žmonijos istoriją.
„Iki šiol buvo keliama prielaidų, kad Australija kalbos atžvilgiu reikšmingai įvairesnė negu kokia nors kita vieta, pavyzdžiui, Europa, nes nebuvo įrodyta, kad visos australų kalbos iš tikrųjų kilusios iš tos pačios pirmtakės“, – sakė jis.
„Pirmąkart pademonstruota, kad visos australų kalbos yra tos pačios kalbų šeimos dalis“, – pridūrė ekspertas.
Pasak M. Harvey, ši prokalbė tikriausiai paplito Australijoje iš mažos teritorijos šalies šiaurėje, prieš tūkstančius metų pirmiausiai apgyventoje žmonių.
„Šis plitimas tikriausiai vyko dėl bent dalies gyventojų persikraustymo, kurio materialiniai ir genetiniai pėdsakai tebėra gana sunkiai aptinkami“, – pridūrė jis.
„Tačiau, atlikus tolesnių tarpdisciplininių tyrimų, šie naujieji lingvistiniai įrodymai tikriausiai leis mums tiksliau atkurti Australijos priešistorę negu ji yra žinoma dabar“, – pabrėžė M. Harvey.
Mūsų dienomis išlikusios tik apie 120 iš maždaug 250 aborigenų kalbų. Daugeliui jų irgi gresia pavojus išnykti, nes senyvi žmonės išmiršta neperdavę savo kalbų jaunesnėms kartoms.
