Dabar turiu moksliniu tyrimu pagrįstą atsakymą – ne, aukščio baimės neturiu. Tai man išmatavo UAB „TeleSoftas“ sukurtas VR sprendimas „Inner Child“, stebėjęs ne tik širdies ritmą, bet ir odos elektrolaidumą, o taip pat kitus kūno parametrus.
Kvapą gniaužiančiame aukštyje
Kylu liftu. Be manęs kabinoje – kažkoks berniūkštis. Dairausi aplinkui, vaikis pradeda kažką čiauškėti, bet pernelyg nekreipiu dėmesio – įdomiau aplinka, stengiuosi apsiprasti erdvėje.
Nuaidi lifto varpelis. Pasiekėme tikslą. Net neišgirstu, kaip už nugaros atsiveria durys – matau tik kaip vaikis šauna pro mane ir drąsiai pasileidžia lauk. Apsisuku.
OHO!
Vaizdas tikrai įspūdingas – Niujorko panorama iš įspūdingo aukščio. Matosi dangoraižiai, namai, upė, dar lyg uostas. Tiesiai prieš mane – nedidelis kelių metrų ilgio metalinis lieptelis, o jo gale – tas pats vaikas, kuris mojuodamas kviečia prieiti arčiau.
Žengiu iš lifto.
Ne, jokios aukščio baimės nejaučiu – ir ne dėl to, kad vaizdas būtų nerealistiškas. Priešingai – visiškai patikiu aplinka, visai negalvoju, kad čia viskas tik nupiešta, o iš tiesų stoviu stende su VR šalmu ant galvos.
Saugiai jaučiuosi dėl to, kad aplinkui yra turėklai. Kuriuos, beje, galiu ir paliesti – nes tiltelio erdvė su visais turėklais egzistuoja ir tikrojoje realybėje, „TeleSofto“ stende, o ant mano rankų – jutikliai, fiksuojantys mano rankų padėtį erdvėje.
Vaikis, panašu, taip pat nebijo aukščio – stovi pačiame tilto gale, drąsiai ten sukinėjasi. Tiesą sakant, įsijautus net suima šioks toks nerimas dėl jo – juk lengvas, o čia vėjas ohoho koks turėtų būti (ak tas protas, net ir virtualybėje stengiasi pripaišyti realaus pasaulio logiką). Pabandau net pastumi mažių arčiau lifto – nes juk maža kas.
Bet ranka praslysta kiaurai nupieštą kūną, ir suprantu, kad per daug įsijaučiau.
Vaikas vėl ima kalbėti. Stengiasi įtikinti, kad jis – tai aš, tik vaikystėje. Na, nelabai panašus, bet tiek to, tarkim. Kalba dar kažką, bet dėmesys vėl nukrypsta kitur – kadangi ir taip jaučiuosi komfortabiliai, norisi apžiūrinėti miestą, gėrėtis vaizdais, jų detalumu.
Staiga išgirstu vaiką šūktelint – žiūrėk, sraigtasparnis! Atsisuku – iš tiesų, link mūsų skrenda sraigtasparnis, tamsiai rožinės spalvos. Nejučia, prisiminęs visus žaistus žaidimus, dar pagalvoju – na, ar sulauksiu kovinės raketos tiesiai į kaktą? Bet po akimirkos atsipalaiduoju – čia fobijų gydymo instrumentas, o ne žaidimas – ar koks kitas produktas, kuris skirtas specialiai didinti stresą.
Iš tiesų, sraigtasparnis nusuka į šoną, bet už keliolikos metrų pakimba ore. „Žiūrėk, mus fotografuoja! Pamojuokim” – šaukia berniūkštis. Stoviu, mojuoju. Matau keliskart blykstelint blykstę. Tada sraigtasparnis nuskrenda. Dar po kiek laiko VR seansas ir baigiasi – nusiimu šalmą ir sugrįžtu į tikrąją realybę.
Kaip visa tai veikia
Kur plačiai šypsodamasi „TeleSofto“ technikos direktorius Vytautas Kemėšis, sėdintis sistemos operatoriaus vietoje, patikina – ne, aukščio baimės tikrai neturiu. Visi likę tikrojoje realybėje stebėjo mano kūno rodiklius, ir nė vienas nerodė jokių nerimo ar baimės požymių.
„Inner Child“ – tai ne šiaip sufantazuotas produktas, o tranzakcinės analizės teorijos elementais paremtas unikalus lietuvių sukurtas VR sprendimas, pasakoja Bergeno universiteto docentė, psichologė Audronė Miškinytė. Teorija teigia, kad visų mūsų psichikoje atskirai veikia trys dalys: tėvas, vaikas ir suaugęs. Ir štai aukščio baimės gydymui mokslininkės padedamas „TeleSoftas“ bando ištraukti vaiką – t. y. tą laiką, kai savisaugos instinktas dar nėra toks sumedėjęs – pasak A.Miškinytės, taip dar būna, kai vaikui yra kažkur penkeri metai, ir jis be didelės baimės visur lipa, viską bando ir mėgaujasi pojūčiais.
Ar tai suveikė mano atveju? Ne, nelabai. Bet dėl to nereikėtų kaltinti paties produkto: kaip pastebėjo vienas iš „TeleSofto“ darbuotojų Artūras Rumiancevas, čia terapeuto darbas turėtų susieti vartotoją su tuo simuliacijoje esančiu vaiku – tuo tarpu aš ten lindau be jokio išankstinio pasiruošimo, tiesiog stačia galva nėriau į simuliaciją. Ar būčiau patikėjęs, kad tas vaikis esu aš, jei prieš tai kokią valandą būčiau apie visa tai kalbėjęsis su psichoterapeutu? Ko gero – taip.
Be abejo, smalsu, kaip visa tai padaryta iš techninės pusės. „Inner Child“ programinės įrangos inžinierė Paulina Raziūnaitė rodo sistemos valdymo pultą, kur kompiuterio ekrane matyti vartotojo širdies ritmas, odos temperatūra ir elektrolaidumas, žvilgsnio krypties stebėsena. Taip pat – virtualiojo vaiko kontrolė: numatytosios frazės, vaiko modelis (vaikas gali būti ir kitos lyties, ir kitos odos spalvos), sraigtasparnio „iškvietimas“ ir kita – taigi, viskas ne automatizuota, o reguliuojama pagal paciento būseną ir galimybes.
„Vidinio vaiko“ kūrimo komandos vadovas Alvydas Poškevičius supažindina su technine įranga – tai „HTC Vive“ sistema ir rankų pozicijos sekimo įrenginiai „HTC Vive Trackers“, o širdį, temperatūrą ir elektrolaidumą matuoja geriausias rinkoje jutiklis „Empatica E4”. Pati virtualioji aplinka kurta pasitelkus grafinį variklį „Unity“.
Susidomėjo ir televizija, ir „Google“
„Susidomėjimas „Inner Child“ – didžiulis. Apie mūsų sprendimą reportažą padarė Portugalijos televizija, sulaukėme susidomėjimo iš tokių kompanijų, kaip „Amazon“, „Google“ ir „Oracle“, - pasakoja „TeleSofto“ grupės rinkodaros skyriui vadovaujanti Erika Maslauskaitė. Pasak jos, jau atsirado ir norinčių investuoti į tolesnį projekto vystymą. Vadovė konkrečių investuotojų neatskleidžia, bet užsimena, kad tai – vienas JAV rizikos kapitalo fondų.
„Derindami savo žinias IT specialistai ir medicinos ekspertai atveria neįtikėtinų galimybių, o „Inner Child“ – tik vienas iš tokio bendradarbiavimo pavyzdžių. Tiesa, kol kas sprendimo veiksmingumas nėra įrodytas kliniškai, tačiau technologija buvo kuriama pagal egzistuojančią gydymo teoriją, ilgą laiką taikomus metodus psichikos sutrikimų ir baimių gydymui“, – teigia „TeleSofto“ vadovas Algirdas Stonys.
Pasak jo, technologijų pažanga šiandien yra didžiulė, tačiau jų taikymas viešajame ar net privačiame sektoriuje stipriai atsilieka. „Greitesni, efektyvesni procesai, problemų sprendimai, nauji principai yra pasiekiami ranka. Kaip bus pasitelkiamos technologijos, priklauso tik nuo mūsų pačių. Būdami technologinių sprendimų inžinieriais puikiai žinome, kaip naujausias technologijas pritaikyti žmogui, taigi, ir verslui. Esame globalaus pasaulio dalis – mūsų sukurti ar dar tik kuriami sprendimai yra pasaulinio lygio inovacijos, tikrai turime, ką parodyti ir kuo didžiuotis“, – apibendrina „TeleSofto“ vadovas.
