Praėjusį mėnesį mokslininkai išsiaiškino, kad dvi didelės povandeninių urvų sistemos Meksikos Jukatano pusiasalyje, Sak Aktuno ir Dos Ochoso olos netoli Tulumo miestelio Karibų jūros pakrantėje, iš tikrųjų yra susijusios ir sudaro didžiausią tokio pobūdžio darinį Žemėje. Visa struktūra pavadinta Sak Aktuno sistema pagal didesniosios dalies pavadinimą.
Dirbdami su narų įranga tyrinėtojai šiame užlietame urve rado daugiau kaip tūkstančio metų senumo relikvijų. Projektą remia Meksikos Nacionalinis antropologijos ir istorijos institutas (INAH).
Mokslininkai mano, kad vandens lygis urvuose laikui bėgant kaitaliojosi ir kad tai buvo vandens šaltinis didelių sausrų metu.
Kai kurie gyvūnai ir žmonės, įėję į tuos urvus, iš jų taip ir neištrūko. Šiandien jų liekanos yra tikras lobis mokslininkams, kurie gali po gabalėlį dėlioti Sak Aktuno sistemos istoriją nuo pat pleistoceno epochos, kuri prasidėjo prieš 2,6 mln. metų ir baigėsi prieš 11 700 metų.
Tarp gyvūnų fosilijų yra išnykusių, į dramblius panašių gomfoterijų, didžiulių tinginių ir lokių, spaudos konferencijoje paskelbė archeologai.
Ten taip pat yra žmonių paliktų pėdsakų: apdegusių žmonių kaulų, keramikos, sienose išraižytų piešinių ir kita.
„Labai nepanašu, kad pasaulyje dar būtų tokiomis ypatybėmis pasižyminti vieta. Čia įspūdingai daug archeologijos vertybių, o išsilaikymo laipsnis taip pat įspūdingas“, – sakė archeologas Guillermo de Anda (Giljermas de Anda).
Tarp atrastų vertybių yra majų karo ir prekybos dievo šventykla su laiptais, pasiekiamais per karstinę dubę džiunglių viduryje.
Su urvų sistema jungiasi šimtai dubių, vadinamų senotais. Aplink daugelį jų matyti rafinuotos ritualinės veiklos ženklų, sakė archeologai.
Senovės majai šiuos urvus, ypač vedančius į vandenį, laikė itin šventomis vietomis, pažymėjo INAH.
