Tyrimo duomenimis, 15 proc. Lietuvos vaikų yra sulaukę nepažįstamų žmonių kvietimų draugauti ar žinučių, 10 proc. vaikų nuotraukomis buvo dalijamasi internete be jų sutikimo, tokios pat dalies vaikų telefono atrakinimo kodą yra sužinoję pašaliniai asmenys. Net 9 proc. vaikų nurodė internete radę netikrą profilį savo vardu. Be to, 6 proc. lietuvių vaikų buvo šantažuojami internetu, antra tiek susidūrė su atvejais, kuomet buvo įsilaužta į jų socialinio tinklo paskyrą ir dėl to jie patyrė patyčias.
„Vargu ar atrastume bent vienus tėvus, kurie ramia galva išleistų savo vaiką ten, kur jį kalbina nepažįstamieji, prie jo priekabiaujama, iš jo atimami asmeniniai daiktai. Tačiau retas susimąsto, kad labai panašios – tik virtualios – grėsmės vaikų gali laukti ir internete. Todėl ir tėvams, ir mokytojams ar vyresniems artimiesiems svarbu su vaikais apie šias galimas grėsmes kalbėtis ir nuo pat mažumės ugdyti saugaus elgesio internete įgūdžius“, – sako „Telia“ Išorinės komunikacijos vadovė Ilma Cikanaitė.
Analizuojant bendras tendencijas verta pastebėti, kad absoliuti dauguma vaikų supranta, jog internete reikia būti atsargiam ir negalima kitiems žmonėms atskleisti savo asmeninių duomenų. Tačiau vien žinoti neužtenka: nors 94 proc. tyrime dalyvavusių vaikų pritarė, kad slaptažodžių nevalia niekam atskleisti, 5 proc. pripažino, kad yra savo slaptažodį pasakę draugui. Be to, daugiau nei pusė (56 proc.) vaikų patvirtino daugelyje savo paskyrų naudojantys tą patį slaptažodį, o tai – viena rimčiausių saugumo klaidų.
I. Cikanaitė pastebi, kad Lietuvoje, lyginant su kitomis šalimis, kur buvo atliktas tyrimas, vaikai interneto saugumo klausimais gerokai rečiau kreipiasi į savo tėvus ar mokytojus, bet dažniau pasitiki draugais, giminaičiais ar interneto svetainėse pateikiama informacija ir patarimais.
„Tai rodo, kad „Telia“ saugaus interneto iniciatyva „Augu internete“ turi ypatingą uždavinį – edukuoti tiek vaikus, tiek jų tėvus apie grėsmes, slypinčias internete ir suteikti praktinės informacijos, kaip būti saugiems. Skelbiame straipsnius ir patarimus, mūsų darbuotojai-savanoriai veda mokymus vaikams, kuriuose nuo iniciatyvos pradžios 2016 metais jau dalyvavo 78 tūkst. Lietuvos vaikų, o tai yra kas penktas Lietuvos moksleivis. Matome, kad tai leidžia plėsti ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų akiratį, padeda suprasti virtualioje erdvėje kylančius pavojus ir nuo jų apsisaugoti“, – sako I. Cikanaitė.
Pagalbos ir patarimų Lietuvos vaikai ieško ne tik internete, bet ir kreipdamiesi į „Vaikų linijos“, bendradarbiaujančios iniciatyvoje „Augu internete“, savanorius. Pernai jie sulaukė beveik 2,5 karto daugiau vaikų ir paauglių skambučių bei laiškų, susijusių su nemaloniomis patirtimis ir grėsmėmis internete nei 2016 metais. Vien per praėjusius metus gauta daugiau nei 860 užklausų šiomis temomis.
„Labai svarbu, kad apie tai, ką patiria elektroninėje erdvėje, vaikas papasakotų suaugusiems namuose ar mokykloje. Tačiau vaikai dažnai prisipažįsta, kad nepasakoja suaugusiems apie savo sunkumus internete, nes bijo tėvų reakcijos, galvoja, kad tėvai negalės jiems padėti, ar dėl kitų priežasčių. Todėl mes kviečiame tėvus, pedagogus ir kitus suaugusiuosius kalbėtis su vaikais apie saugumo internete taisykles, ką galima daryti, pastebėjus netinkamą turinį internete ar pačiam patiriant pavojų, ir domėtis, kaip vaikams sekasi bendrauti ar naršyti internete“, – sako „Vaikų linijos“ kampanijos „Be patyčių“ koordinatorė Aurelija Jocaitė.
