Vartotojų patyrimo (UX) dizaineriai kuria programėles, kurios veikia tarsi narkotikas, rašo šveicarų leidinys „Le Temps“.
Mes esame užvaldyti savo išmaniųjų telefonų. Paliečiame jų ekranus vidutiniškai 2617 kartų per dieną, paskaičiavo tyrimų kompanija „Dscout“.
Telefonų manija yra apdairiai ir tobulai maitinama. Gauname pranešimą vos tik kas pasidalina mūsų žinute „Twitter“. Telefonas vibruoja, kai pasiseka pažinčių programėlėje „Tinder“. Žaidimas „Candy Crush“ siunčia signalą, kad laikas prisijungti, o „Facebook“ pypsena po kiekvieno „patinka“.
Nėra ribų programų kūrėjų išradingumui kaip sukelti priklausomybę jų produktams. Bet vis dažniau technologijų kūrėjai prisipažįsta: esame kalti, nes mes sukūrėme monstrą.
Kurdami nesusimąstė apie pasekmes
Vienas iš tokių atgailaujančių dizainerių yra Lorenas Brichteris. 2009-aisiais jis išrado funkciją, kuri atnaujina informaciją puslapyje vienu piršto perbraukimu žemyn. Pirmiausia šią technologiją įdiegė „Twitter“, kai įsigijo programėlę „Tweetie“, kurioje dirbo ir L.Brichteris.
„Išmanieji telefonai yra naudingi įrankiai. Bet jie sukelia priklausomybę. „Perbrauk ir atnaujink“ funkcija sukelia priklausomybę. „Twitter“ sukelia priklausomybę. Tai nėra geri dalykai. Visa tai kurdamas dar nebuvau subrendęs, kad apie tai susimąstyčiau“, – britų leidiniui „The Guardian“ sakė šis dizaineris.
Dėl savo išradimo pasekmių apgailestauja ir Justinas Rosensteinas – žmogus, sugalvojęs „Facebook’o“ mygtuką „patinka“. Tas pasekmes jis vadina „pseudo-malonumo skambiais pyptelėjimais“.
O buvęs „Google“ darbuotojas Tristanas Harris dabar kalba, kad „produktų dizaineriai žaidžia žmonių psichologijos pažeidžiamumu (sąmoningai ir nesąmoningai) lenktyniaudami dėl jūsų dėmesio“.
Tikslas – momentinis pasitenkinimas
Tačiau ar atsakomybę už tai turi prisiimti technologijos ir programėlių kūrėjai?
„Mano darbas, kaip ir prekeivių narkotikais, yra aprūpinti „vartotojus“, – šypsosi Gilles’is Demarty.
Jis yra industrijoje taip vadinamas UX architektas – vartotojų patyrimo dizaineris, dirbantis Lozanoje (Šveicarija) įsikūrusioje agentūroje “:ratio“.
„Šiek tiek perdedu, bet mes tikrai parduodame priklausomybę. Panašumų su narkotikais netrūksta. Kuriame produktus, kad patenkintume vartotojo poreikius. Jei pavyksta, vartotojas sugrįžta, savaime suprantama. Gaminame kilpas, į kurias galima greitai ir lengvai įkliūti, kaip funkcija „perbrauk ir atnaujink“.
Tikslas yra vartotojui pajusti momentinį pasitenkinimą. Tarkime, atsiradus naujam turiniui“, – sakė G.Demarty.
Veikti psichiką padeda duomenys
Ženevos Meno ir Dizaino universiteto sociologas Nicolas Nova visa tai lygina su lošimų automatais: „Žaidi nuolat atnaujindamas ekraną, nežinodamas, ką pamatysi, tikėdamas, kad kažkas įvyks. Kartais sulauki skaitmeninio atlygio.
Siekiama tikslo, kad interakcija su vartotoju būtų kaip įmanoma intensyvesnė. Šioje srityje Silicio slėnio programėlių kūrėjai yra rimtai pasikaustę, bet tokios strategijos jau plinta po visą pasaulį“.
Ši strategija nėra itin nauja, bet ji tampa vis labiau ir labiau efektyvi.
„Dabar mūsų rankose ypač tikslūs duomenys ir statistika apie tai, kaip žmonės reaguoja į menkiausius dizaino pakitimus. Nėra sunku paraleliai paleisti dvi skirtingas versijas ir pažiūrėti, kuri veikia geriausiai“, – sakė nepriklausomas vartotojų patyrimo dizaineris Xavieras Diverres iš Lozanos.
Kiekvienas „patinka“ – kaip dozė narkotikų
Visi programėlių vystytojai naudoja daugmaž vienodus receptus. Tačiau efektyviausia veikia „Facebook“ ir „Google“.
„Socialinių tinklų sukurtas nesibaigiantis informacijos srautas yra itin veiksmingas, – aiškina X.Diverres. – „Facebook“ puikiai žino, kad jo nariai bijo ką nors praleisti, todėl nuolat tikrina savo srautą“.
Pasak „Facebook“ pirmojo prezidento Seano Parkerio, viskas yra gudriai apskaičiuota.
Nuo pat pradžios socialinio tinklo tikslas buvo rasti atsakymą į klausimą, kaip išsikovoti kuo daugiau jūsų laiko ir sąmoningo dėmesio? Atrastas būdas skamba maždaug taip: išnaudojant žmogaus psichikos pažeidžiamumą.
„Karts nuo karto turime jums suleisti nedidelę dozę dopamino, nes kažkas paspaudė „patinka“ ar pakomentavo nuotrauką, pranešimą ar dar kažką.
Tai paskatins jus dar aktyviau kelti turinį į „Facebook“, kad sulauktumėte… dar daugiau „patinka“ ir komentarų. Tai vadiname socialinio pripažinimo kilpa“, – sakė S.Parkeris.
Konkuruoja su miegu
„Facebook“ nėra toks vienintelis. Socialinis tinklas „Snapchat“ turi „Snapstreak“, kuris seka draugų tarpusavio pokalbių dažnumą.
„Mes užgrobėme tai, ką šimtai milijonų paauglių laiko draugystės valiuta“, – sakė technologijų žinovas Tristanas Harris.
Video svetainės „Netflix“ vadovas Reedas Hastingsas atvirai pripažino, kad ir jie naudoja įvairiausius triukus.
„Jei gauni serialą ar filmą, kurį seniai norėjai pažiūrėti, gali pamiršti, kada laikas miegoti. Tiesą pasakius, konkuruojame su miegu“,– sakė „Netflix“ vadovas.
