Vartotojų įpročius kiaurai perprantantys šaldytuvai, išmanieji veidrodžiai, dantų šepetėliai, net šukos ar kojinės – prie interneto prijungiamų įrenginių netrūko ir ankstesnėse CES parodose. Dabar gamintojams labiau rūpi ne patys prietaisai, o jų patogus valdymas, vieningos, universalios ekosistemos. Visam tam reikia greito ir kokybiško interneto ryšio. Sprendimas akivaizdus – 5G.
Šis terminas apibūdina penktosios kartos belaidžio plačiajuosčio ryšio technologiją, kuri daug savybių skolinasi iš daugeliui puikiai pažįstamo 4G. Svarbiausi patobulinimai – iki 1 Gb/s siekianti duomenų perdavimo sparta ir itin mažas vėlinimas. Visa tai leidžia realiu laiku valdyti prie interneto prijungtus įrenginius ir sujungti autonomiškai veikiančius prietaisus.
„CES 2018“ erdvėse vykusios diskusijos metu kompanijų „Qualcomm“, „Ericsson“ ir „Nokia“ ekspertai pabrėžė, kad 5G ryšys atvers naujas galimybes ne tik įrenginių gamintojams, bet ir paslaugų tiekėjams. Svarbesnis klausimas, kada tai taps prieinama rinkoms ir vartotojams. Atsižvelgdami į itin sparčią 4G technologijos plėtrą pasaulyje prognozavo, kad 5G ryšys gali būti pradėtas masiškai naudoti 2019-ųjų pabaigoje ar 2020-aisiais.
Tiesa, didieji JAV mobiliojo ryšio tiekėjai skelbia 5G ryšį pradėsiantys diegti jau šių metų antroje pusėje. Bendrovė „Telia“, pernai pirmoji Europoje atlikusi 5G technologijos bandymus veikiančiame tinkle, užsibrėžė šįmet ją įdiegti vartotojams Estijos, Švedijos ir Suomijos sostinėse. Taigi laukti liko išties nedaug.
„Vartotojų elektronikos srityje pokyčius pajausime pirmiausia, kadangi jie yra arčiausiai mūsų. Ir tai jau vyksta: išmaniųjų namų sistemos rūpinasi mūsų patogumais, pasaulyje į gatves išrieda autonominiai automobiliai, o virtualieji asistentai sugeba atlikti svarbiausias kompiuterių, telefonų, muzikos grotuvų ir kitų prietaisų funkcijas. Tai – tik pirmosios kregždės, šiandien prieinamos ne visiems, bet ateities tendencijos aiškios“, – teigia „Telia“ komercijos ir plėtros vadovas Robertas Žudys.
Visgi, anot jo, tikrasis 5G ir daiktų interneto potencialas slypi versle ir pramonėje. R. Žudys pateikia šešias sritis, kuriose laukiama didžiausio lūžio: tai gamyba, transportas, logistika, energetika, išmanieji miestai ir žemės ūkis.
Gamyboje virsmas jau vyksta, o ryškiausiai jis matomas Vokietijos pramonėje. Tam net sukurtas specialus terminas – „Industry 4.0“ (liet. Pramonė 4.0).
„Vartotojai šioje srityje vykstančius pokyčius pirmiausia pajaus per individualiai pritaikytus gaminius. Pavyzdžiui, jie galės užsisakyti drabužius, kurie idealiai atitiks jų išmatavimus, batus – pagal pėdos dydį, patys rinksis buitinių prietaisų spalvas ir funkcijas. Tai nebus prabanga, kadangi gamybos linijos galės produktų pakeitimus atlikti savarankiškai, be žmogaus įsikišimo, o pati gamyba atpigs, nes produktai bus gaminami pagal konkrečius poreikius ir užsakymus, o ne spėliojant vartotojų poreikius ir užkemšant sandėlius produktais, kurie pirkėjo laukia mėnesį, pusmetį ar net kelerius metus. Dėl to taip pat sumažės perteklinė gamyba ir atliekų bei nesuvartotų produktų kiekis“, – pastebi R. Žudys.
Panaši situacija ir žemės ūkyje bei gyvulininkystėje. Jau dabar beprotišku tempu auga jutiklių, kurie matuoja drėgmę, temperatūrą, medžiagų kiekį dirvoje, gyvulių sveikatos būklę ir judėjimą bei kitus parametrus, skaičius. Visi šie duomenys padeda užtikrinti maksimalų derlių, kurio priežiūra ir nuėmimu ateityje nė nereiks rūpintis – visa tai atliks autonominiai traktoriai.
„Telia“ eksperto teigimu, dar didesnę įtaką autonominės transporto priemonės – pradedant bepilotėmis skraidyklėmis ir baigiant sunkvežimiais – turės transporto ir logistikos srityse. Vartotojai kaštų optimizavimo ar mažėjančio vairuotojų poreikio gal ir nepajaus, užtat nebereikės derinti laiko su kurjeriu, kad prekė būtų pristatyta patogiu metu į reikiamą vietą – tuo pasirūpins dronas ar kitas autonomiškai veikiantis prietaisas.
Išmanieji miestai ir energetika – dar dvi sritys, kuriose lūžis neabejotinai įvyks, o kai kuriose šalyse jau ir įvyko. „Išmanusis gatvių apšvietimas, įsijungiantis einant žmogui ar važiuojant automobiliui, apie užpildymą pranešančios išmaniosios šiukšliadėžės jau tapo kai kurių miestų kasdienybe. Tokie sprendimai ne tik taupo kaštus, didina saugumą ir tiesiog yra patogūs, bet ir turi didelę įtaką gamtosaugai. Kalbant apie energetiką, Lietuva juda tinkama linkme, tačiau tiek estai, tiek latviai yra labiau pažengę ir geriau pasiruošę artėjančiai elektromobilių erai bei būsimam elektros vartojimo augimui“, – sako R.Žudys.
Pirmąsias 5G radijo ryšio standarto specifikacijas 3GPP organizacija paskelbė praėjusių metų pabaigoje. Šis žingsnis leido įrenginių gamintojams pradėti kurti pirmuosius 5G įrenginius ir bandyti įvairias 5G pritaikymo sritis. 3GPP organizacijos skelbiamuose planuose nurodoma, kad galutinai standartizuota 5G technologija komerciniuose tinkluose vartotojus pasieks apie 2020 metus.
