Tyrimas rodo, kad ateistai gyvena trumpiau. Kodėl?

2017 m. gruodžio 28 d. 08:25
Šiuo metu pasaulis baigia švęsti Kalėdas. Tai – ir religinė, ir kultūrinė šventė – tačiau nebūtina būti tikinčiu, kad galėtum ją švęsti. Vis dėlto, ateizmo iškilimas patraukė mokslininkų dėmesį, o ne vienas tyrimas rodo, kad ateistai gyvena trumpiau ir pasižymi prastesne sveikata. Bet kodėl taip gali būti? Kaip galite įsivaizduoti, religingi žmonės turi savo paaiškinimą, tačiau mokslininkai pateikia faktais pagrįstas versijas.
Daugiau nuotraukų (1)
Viena iš vyraujančių versijų, kodėl ateistai gyvena trumpiau, yra stresas. Religija tarsi ant lėkštutės pateikia kai kuriuos atsakymus. Jie yra labai aiškūs, daugeliu atveju jie net nėra kvestionuotini. Nors kai kuriems tai atrodo kaip minties laisvės suvaržymas, šie atsakymai apie mus supantį pasaulį ir gyvenimą apskritai mažina stresą ir leidžia žmonėms daugiau atsipalaiduoti. Tuo tarpu ateistai yra irzlesni, smalsesni ir ne tokie optimistiški.
Vis dėlto, naujas tyrimas kelia ir kitą versiją – dėl visko vėl kalta evoliucija. Mokslininkai dabar spėja, kad verta žiūrėti ne į religingumą ar ateizmą – o į tai, kas mus verčia pasirinkti vienokį ar kitokį kelią. Kitaip tariant, prieš gerą šimtmetį daugiau žmonių buvo tikintys. Tokie genai dominavo, o ateizmas buvo tarsi nukrypimas nuo normos. Ateistai dažnai nebuvo laikomi tinkamais partneriais šeimai pradėti, jie retai susilaukdavo vaikų. Taigi, ateistų genai vangiai tęsėsi iki mūsų laikų.
Tuo tarpu dabar ateizmas yra ant bangos. Mokslo pasiekimai, laisvė ir ateizmo nelaikymas kažkokiu nukrypimu nuo socialinių normų leidžia netikintiems žmonėms išlikti įprasta visuomenės dalimi. Taigi, jų genai labiau plinta. Vis dėlto, mokslininkai sako, kad genetiškai ateistai vis dar turi daugiau mutacijų, kurios kenkia sveikatai ir trumpina gyvenimą. Taip yra tiesiog todėl, kad jie neperėjo to paties evoliucijos kurso, kaip tikinčiųjų genai.
Aišku, dabar ateistų yra daugiau, jie jau nebeatbaido ir religingų žmonių ir jų genai perduodami sveikesnėms ateities kartoms. Jei mokslininkai neklysta, ateityje skirtumas tarp ateistų ir tikinčiųjų sveikatos ir gyvenimo trukmės turėtų palaipsniui išnykti. Vis dėlto, tyrimo autorius Edwardas Duttonas turi ir kitą prognozę – visuomenė vėliau vėl pasuks link religingumo. Kodėl?
Religija tam tikru žmonių evoliucijos etapu vaidino labai svarbų vaidmenį. Ji padėjo žmonėms nustatyti bendras sugyvenimo normas ir atskirti vienas grupes nuo kitų. Šiais laikais šias funkcijas atlieka kiti socialiniai konstruktai. Vis dėlto, E.Duttono nuomone, religingos grupės vis dar yra susaistytos stipriausiai ir, tikėtina, jos vėl persvers svarstykles į savo pusę vien dėl to, kad jų stiprybė yra bendruomenės kūrime.
gyvenimo trukmėreligijaateizmas
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.