Vis dėlto, kaip išsiaiškino portalas „Live Science“, kaulas turi tikrai neįprastą istoriją – tokią, kuri priverčia kiek suabejoti jo autentiškumu.
Šv. Mikalojus mirė 343 metais Miros mieste – teritorijoje, kuri dabar priklauso Turkijai. Datavimas ketvirtuoju amžiumi „leidžia manyti, kad kaulas tikrai priklausė pačiam šventam Mikalojui“, išplatintame pranešime teigia Oksfordo archeologijos profesorius Tomas Highamas. Naujiena pasklido per visą žiniasklaidą – esą rastas „tikrojo Kalėdų senelio kaulas“.
Bet portalas išsiaiškino, kad anonimiškas kolekcionierius, pardavęs kaulo fragmentą Ilinojaus koplyčiai, teigia savo kolekcijoje turintis 1500 šventųjų reliktų. Kaip žinia, relikvija gali tapti šventojo kūno dalis, fragmentas – arba koks daiktas, objektas, kuris priklausė šventajam.
Ilinojaus koplyčią prižiūrintis katalikų kunigas teigia, kad kaulą iki šiol saugojo vienuolės iš katalikių diocezės Lione (Prancūzija), bet prieš kelerius metus galiausiai leido parduoti relikviją senienų rinkoje.
Minėtasis anonimiškasis kolekcionierius elektroniniame aukcione „eBay“ yra pardavęs apie kelis šimtus – o gal net tūkstančius – relikvijų, tarp jų ir tokias, kurios menamai priklausė Žanai D’Ark, šv.Laurynui, šv. Juozapui, Pranciškui Asyžiečiui, Jonui Krikštytojui, Tomui Akviniečiui, šv.Teresei – ir dar daug kitų.
Kolekcionierius taip pat pardavinėjo daug vinių ir medienos gabalų, kurie tariamai buvo iš Jėzaus kryžiaus, o taip pat – erškėčių karūnos fragmentą. Įvairių reliktų kaina svyravo nuo mažiau nei 100 JAV dolerių iki 1000 JAV dolerių.
Galimai šv.Mikalojaus gaktikaulį tyrę mokslininkai nežinojo šių faktų, portalui teigė vienas iš tyrėjų, Georgesas Kazanas. Tuo tarpu katalikių diocezės Lione atstovė ryšiams su visuomenė teigia tikrinanti teiginį, ar šv.Mikalojaus kaulą kažkada tikrai turėjo diocezė, ir ar grupė vienuolių leido kaulą ir kitas relikvijas parduoti.
Keista istorija
Šv.Mikalojus gimė turtingoje šeimoje apie 270 mūsų eros metus, bet pasak istorinių įrašų, jis paaukojo savo turtus neturtingiesiems. Taip pat pranešama, kad būsimas šventasis tapdamas krikščionimi rizikavo, nes krikščionybė tuometėje Romos imperijoje buvo draudžiama ir persekiojama.
Galiausiai šv.Mikalojus tapo Miros vyskupu. Pasakos apie jo dosnumą ir geraširdiškumą įkvėpė istorijas apie panašiai dosnų ir gerą Kalėdų Senelį.
XI amžiuje jūreiviai iš Bario ir Venecijos miestų įsilaužė į Miros katedrą ir pavogė kaulus, kurie, kaip jie manė, priklausė šv.Mikalojui. Vagys parvežė kaulus į Italiją, ir jie iki šiol yra laikomi Bario ir Venecijos bažnyčiose. Bet kaulas, kurį tyrė Oksfordo mokslininkų komanda, neatkeliavo nei iš Bario, nei iš Venecijos – bet iš Visų Šventųjų koplyčios Šv.Martos Betanietės bažnyčioje Morton Grouvo miestelyje Ilinojaus valstijoje JAV.
Kaulai Baryje ir Venecijoje niekada nebuvo tikrinami radioaktyviosios anglies metodu, o ši gaktikaulio dalis buvo – nors Oksfordo mokslininkai teigia besitikintys, kad vieną dieną jiems leis ištirti ir Italijoje besiilsinčius kaulus.
Tėvas Dennis O’Neillas iš šv.Martos Betanietės bažnyčios savo knygoje rašo, kad vienuolės, pateikusios kaulą pardavimui, priklausė klarisių ordinui. „Kodėl jis (kaulas) pateko į rinką, mes nežinome“, – portalui „Live Science“ teigė kunigas ir patikslino, kad jis nenorėjo kreiptis į vienuoles, nes mano, kad jos nori išlikti nežinomomis.
D.O’Neillas teigia iš to paties pardavėjo įsigijęs ir daugiau relikvijų – galimas šv.Koletės iš Korbio (1381-1447) iš šv.Jono Pranciškaus Regio (1597-1640) įkapes, apatinį galimai Šv. Kristinos (gyvenusios III mūsų eros amžiuje) žandikaulį ir du galimai šv.Fiakro (kuris mirė apie 640-uosius) dantis. Kunigas teigia tiksliai neprisimenantis, kiek už ką mokėjo, bet visa kartu tai kainavo tik 100-200 JAV dolerių.
„Prekyba relikvijomis yra nuodėmė, – teigia tėvas. D.O’Neillas. – Bet jų išgelbėjimas, jei sugrąžini jas bažnyčiai, gali būti dorybe“.
Relikvijų kolekcionierius neatskleidė, iš kur jis gavo šv.Mikalojaus kaulą, bet teigė, kad prie pirkinių pridėtų laiškų ir užrašų rašysena atitiko rašyseną iš kito „eBay“ pirkinio, kuris tariamai atkeliavo iš Liono klarisių.
Kunigas atkreipė dėmesį, kad Prancūzijos revoliucijos laikais (1787-1799) klarisių ordinas dėjo herojiškas pastangas siekdamos išsaugoti relikvijas nuo plėšimų – ir vienuolėms tai pavyko.
Bet „Live Science“ išsiaiškino, kad už Liono ribų egzistuoja ir dar keli klarisių ordinai.
Į portalo žinutę relikvijų pardavėjas iki šiol nėra atsakęs.
