Konferencijoje susirinkę Leonas Somovas,Vaidotas Valiukevičius, Kęstutis Drazdauskas, Donatas Šimukauskas, Martynas Tyla, Darius Vaitiekūnas ir Arūnas Matelis – o taip pat LATGA, AGATA atstovai ir LATGA advokatas Andrius Iškauskas – ir sveikino visus su teismo sprendimu, ir išreiškė nepasitenkinimą viena jo dalimi: kad už blokavimo priemones, kurių turės imtis ryšio teikėjai, turės mokėti pati LATGA.
„Džiaugiuosi, kad piratiniai puslapiai bus blokuojami, nes mes, autoriai, nuo to kenčiame. Bet yra labai nesmagu girdėti, kad mes, patys autoriai, turėsime savo pinigais kompensuoti tą visą procesą. Manau, tai yra nelabai sąžininga, nes mes, kaip ir bet koks kitas verslininkas, mokame mokesčius“ – teigė muzikantas L.Somovas.
Jam pritarė ir režisierius Arūnas Matelis: „Aš neįsivaizduoju situacijos normaliame gyvenime – jeigu vagis pavagia iš jūsų automobilio automagnetolą, nuneša parduoti kitiems perparduotojams, o jūs turite padengti tos magnetolos grąžinimą? Čia yra policijos reikalas, čia yra ne mūsų reikalas. Dėl to, kad kažkas neleidžia vogtų daiktų perpardavinėti, mes neturime už tai mokėti?“. Tiesa, vėliau paprašytas patikslinti, ar toks jo pasakymas reiškia, kad ar jo nuomone, policija turėtų dirbti nemokamai, ar Lietuvos IPT turėtų būti valstybiniais (arba finansuojamais iš valstybės), režisierius teigė, kad iš tiesų parinkti tinkamas analogijas yra sunku.
LATGA advokatas yloje Andrius Iškauskas konferencijos metu nurodė, kad asociacija svarsto skųsti esamą teismo sprendimą – dėl to, kad pati asociacija turi susimokėti už prieigos blokavimą. Jo teigimu, jei Lietuvoje jau dabar yra blokuojamų lošimo svetainių – tai pritaikyti dar vieną blokavimą nebūtų kažkokia išskirtinė problema, reikalaujanti išskirtinių sąnaudų.
Geoblokavimas: pirmiau višta ar kiaušinius?
Viena iš gana priežasčių, kodėl vartotojai renkasi piratines svetaines, o ne legalias platformas – pavyzdžiui, tokias, kaip „Netflix“ – yra ta, kad turinys jose yra blokuojamas pagal regionus. Lrytas.lt pasiteiravus, kas – ar kokia kokia institucija – turėtų kovoti dėl geoblokavimo mažinimo, LATGA vienareikšmiško atsakymo nepateikė, bet buvo sulaukta K.Drazdausko komentaro:
„Geoblokavimas yra tik vienas iš būdų riboti turinio keliavimą, o tie apribojimai turi priežastis. Kalbant apie filmus, šiais labai retai būna taip, kad būtų vienas prodiuseris ir vienas finansavimo šaltinis. Dažniausiai filmą finansuoja visa eilė finansuotojų, esančių skirtingose valstybėse – ir taip yra pastatyta visa finansavimo sistema: jei, sakysime, vokiečių televizija turi ekskliuzyvinę teisę parodyti filmą Vokietijoje, jie įjungia tą geoblokavimą vien tam, kad apsaugotų mano, kaip Lietuvos ko-prodiuserio, teises. Nes jei jis parodys tą filmą anksčiau, ir jis nebus čia užblokuotas, tai tada aš automatiškai neteksiu dalies savo pajamų. Čia iš tiesų yra sudėtinga sistema, ir geoblokavimas yra viena iš priemonių, kaip apsaugoti rinką.“
Bet, pasak paties K.Drazdausko, pokyčių vyksta labai didelių ir geoblokavimas yra labai lengva apeinamas. „Kas yra nors kiek išprusęs kompiuteriuose, tai virtualaus tinklo pagalba jį labai lengvai apeina. Bet rinka keičiasi nuolatos, ir legali prieiga prie kūrinių vis gerėja, ir manau, greitai pasieksim tą stovį, kai nebereikės ieškoti ir stengtis, kad galėtum tą filmą pamatyti greitai, laiku, ir kada to nori“ – teigė kūrėjas.
Pasak kūrėjo, didžiulė problema yra tai, kad nepaisant visko, remiantis įvairiais paskaičiavimais 15-20% žiūrovų vis tiek pirataus. „Tai nėra vien prieigos klausimas, tai yra ir mentaliteto klausimas.“ – teigė K. Drazdauskas. – „Antra vertus, tos piratinės sistemos veikia taip, kad jie, pavogę turinį, sugeba iš jo uždirbti. Nėra vien tai, kad vien apvagiami mes – kadangi mes negauname pajamų – yra taip, kad jie gauna legalias pajamas iš nelegalaus turinio: per reklamą ir kitus įvairius šaltinius“.
Paprašytas pakomentuoti geoblokavimo problemą, A. Matelis atsakė, kad jo asmenine patirtimi, ją gali lemti ir aukštas piratavimo lygis Lietuvoje – „kita šalis mums neleis rodyti filmo čia, jei žinos, kad parodžius jį pas mus, jis bus nupiratautas ir išplatintas net ir kitose šalyse“. Tad režisieriaus nuomone, kol Lietuvoje piratavimo lygis nesumažės, tol geoblokavimo mažėjimas vyks lėtai.
Paklaustas, ar jo manymu, „Spotify“ ir „Deezer“ į Lietuvą atėjo dėl to, kad čia prieš tai pavyko sumažinti muzikos kūrinių piratavimo lygį, A. Matelis teigė tokių duomenų neturintis.
Žodžio laisvei niekas negresia?
Pateikus klausimą, ar jie šioje byloje nemato precendento, kuriuo bus galima naudotis kitose bylose dėl kam nepatikusio turinio – ir ar negali būti prieita iki to, kad kam nors neįtikus, ilgainiui gali būti užblokuota ir „YouTube“, LATGA atvokatas Andrius Iškauskas pakomentavo:
„Ne, taip tikrai nutikti negali, ir dėl kelių priežasčių. Šį argumentą labai dažnai naudoja mūsų oponentai, ir manau, taip manipuliuojama ne visai nesąžiningai – vien dėl to, kad šiuo atveju teismas nustatė, kad „Linkomanijoje“ masiškai ir sistemiškai pažeidinėjamos autorių teisės. Tuo tarpu „YouTube“ turi kitų legalių panaudojimo būdų, kurių „Linkomanijoje“ nėra. Antra, „YouTube“ turi technines ir administracines priemones, kurios labai greitai pašalina, vos tik kas praneša apie nelegalų turinį. „Linkomanijoje“ tokios sistemos nėra. Tad aš manau, kad nei „YouTube“, nei „Facebook“, nei kitoms populiarioms platformoms tokio pavojaus tikrai nėra. Aišku, jei konkrečiu atveju teismas nustatytų, kad tai yra masiškai sistemiškai ir nesant kitų legalių panaudojimo būdų pažeidžiamos autorių teisės, galbūt ir verta būtų kelti šį klausimą – bet šiandien tikrai ne.“
Toli gražu ne pabaiga
Vienas iš bylos atsakovų – mobilio ryšio teikėjas „Telia“ – teismo sprendimą irgi žada skųsti.
„Mes suinteresuoti, kad visi vartotojai žiūrėtų tik legalų turinį, kurį mes tiekiame ir skatiname jį įsigyti teisėtai. Tačiau šioje byloje matome esminių problemų, dėl kurių jaučiame būtinybę sužinoti Aukščiausiojo teismo sprendimą“ – pranešime teigia Teisės ir korporatyvinių reikalų vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters.
„Visų pirma, ryšio operatoriai yra tik tarpininkai. Mes vartotojų siunčiamo ir priimamo turinio netikriname ir jo legalumo nevertiname. Mes esame kaip kelininkai, statome ir prižiūrime infrastruktūrą, ir tikrai nesuprantame, kodėl turėtume būti atsakingi už avarijas, kurias sukelia su mumis nesusiję asmenys“, – rašome „Telios“ pranešime.
„Antra, nesuprantame, kodėl teismo procesas nukreiptas tiktai į nedidelę dalį paslaugų tiekėjų, kai jų yra daugiau kaip 120. Atrodo, kad atsakovai buvo atrinkti pagal „mėgstu/nemėgstu“ formulę. Mes matome riziką iškreipti rinką, nes, pavyzdžiui, „Tele2“ klientai ir toliau sėkmingai galės naršyti „Linkomanijoje“, tuo tarpu „Bitės“ ir „Telia“ klientai to daryti negalės. Ar tai reiškia, kad mūsų tinkle „Linkomanijos“ turinys yra nelegalus, o kitur jis staiga tampa legalus? Tikrai ne. Jie tiesiog nepateko į tą bylą, o kodėl – lieka neaišku“ – teigia G. Kaminskaitė-Satlers.
Pasak jos, taip pat žinoma, kad „Linkomanijoje“ yra ir daug legalaus turinio, todėl „Teliai“ neaišku, kaip turėtų elgtis tokio legalaus turinio autoriai, kurie nori, kad jų kūriniai ten būtų – ir analogiškai, kaip turėtų elgtis vartotojai, kurie per „Linkomaniją“ gauna legalų turinį.
„Kitas svarbus momentas, kuris kelia nuostabą – kodėl „Linkomanijos“ savininkai nebuvo niekaip įtraukti, su jais net nebandyta susisiekti, jiems nebandyta skirti baudų. Vietoje to bandoma atsakomybę perkelti ryšio tiekėjams“, – pranešime teigia korporatyvinių reikalų vadovė.
Pasak jos, „Teliai“klausimų kelia ir advokato Andriaus Iškausko bei LATGA rolės – žinant, kad jie neatstovauja visų autorių, kurių kūriniai yra platinami per „Linkomaniją“. „Mūsų nuomone, elgtumėmės labai neatsakingai, jei tarnautume vieno advokato ar organizacijos interesams ir blokuotume puslapius, kurie jiems nepatinka“ – rašo G. Kaminskaitė-Satlers. – „Todėl, mūsų vertinimu, autorių teisių problemas turėtų analizuoti visos valstybės institucijos, bendradarbiaudamos ir ieškodamos veiksmingiausių sprendimų. Sprendimų reikėtų ieškoti ne vienadieniame blokavime vieno ar kito tinklalapio, o priimant sisteminį sprendimą. Nes užblokavus vieną puslapį, jis gali nesunkiai persivadinti ir vėl kuo puikiausiai veikti.“
Jos nuomone, galėtų būti paskirta atsakinga institucija, kuri nuspręstų, ką internete reikia blokuoti ir ko nereikia. Tokie sprendimai galėtų būti priimami sisteminiu būdu, prieš tai pabandžius susisiekti su galimai nelegalaus turinio tiekėjais, jiems skyrus baudas, pritaikius kitas sankcijas. Ir tik jokioms priemonėms nedavus rezultatų, ta institucija galėtų kreiptis į ryšio tiekėjus, kaip neutralius tarpininkus, ir duoti privalomuosius nurodymus tinklalapį blokuoti. Panašiai dabar veikia lošimų svetainių blokavimas.
Interneto ryšio tiekėjai apeliacijai pareikšti laiko turi iki gruodžio 20-osios dienos.
