Geresnis klausimas, pasak jo – o tai į kur išmaniųjų progresas pakryps dabar, nuo šio taško?
Tam, kad suvokti išmaniųjų ateitį, naudinga pažvelgti į telefonų inovacijų istoriją, siūlo M.Sawhney. „Mes jau matėme šį filmą. Kai inovacijų fokuso taškas pasikeičia, patys jo kūrėjai dažnai lieka už borto“, – rašo autorius. – „Kalbant konkrečiau, dėl to, kad technine įranga pagrįstą telefoną keičia dirbtiniu intelektu pagrįstas telefonas, labiausiai turėtų jaudintis patys „Apple“.
M.Sawhney pasakoja, kad rinkos žaidėjai tol išnaudoja inovaciją, kol šiai „baigiasi garas“, o taip nutinka dėl dviejų priežasčių: arba inovacija pasiekia natūralias savo galimybių ribas, arba visi konkurentai prisiveja rinkos lyderį. Kai tai nutinka, inovacijos fokuso taškas pasikeičia į naują, ir atsiranda naujas rinkos lyderis. „Per pastaruosius tris telefonų inovacijų dešimtmečius mes šią schemą matėme jau keletą kartų“, – pastebi autorius.
Apžvalgininkas rašo, kad pirmasis telefonų technologijų progreso vektorius buvo telefono dydis. „Telefonai buvo didelės, nerangios plytos – ir taip buvo iki tol, kol 1996-aisiais pasirodė „Motorola StarTAC“, kuris „Motorolą“ ir padarė rinkos lydere – prie kurios netrukus prisijungė „Nokia“. Visos inovacijos krypo į telefonų dydžio mažėjimą“, – dėsto M.Sawhney.
Toliau jis svarsto, kad su „BlackBerry“ „Palm“ ir kitais įrenginiais iš dešimtojo dešimtmečio vidurio atėjo nauja era, kurios požymis – dėmesys duomenų galimybėms, o ypač – elektroniniam paštui telefone ir SMS. „Vartotojai pamėgo daugelio klavišų klaviatūras, ir „Blackberry“ iš „Nokios“ ir „Motorolos“ nugvelbė lyderio karūną“, primena straipsnio autorius.
Toliau M.Sawhney siūlo greitai peršokti į 2007-uosius, kai inovacijų vektorius vėl pasikeitė tada, kai atsirado „Apple iPhone“. „Dabar svarbiausiu dalyku tapo ekranas ir programėlės“, – pokyti nurodo žurnalistas. Pasak jo, revoliuciniu ėjimu „Apple“ eliminavo fizinę klaviatūrą ir sukūrė „stiklo vertę“, o taip pat ir „AppStore“ – klestinčią programėlių ekosistemą, kuri smarkiai prisidėjo prie pribloškiančios „Apple“ sėkmės rinkoje. „Tuo tarpu „BlackBerry“ niekada nesugebėjo permigruoti į medijon orientuotus telefonus, ir nuslydo į užmarštį“ – apibendrina autorius.
Didelio ekrano ir medijos vektorius ėmė vesti link vis didesnių ir didesnių telefonų, t. y. ėmė veikti visiškai atvirkščiai, nei veikė ankstesnis inovacijų vektorius, ankstyvojoje mobiliojoje telefonijoje. „Paskutinieji modeliai – tokie, kaip „Samsung Galaxy S8 Plus“ vėl nustūmė dimensijų limitą – tikras sugrįžimas prie telefonų-plytų – ir mes matome telefono be korpuso kraštų atsiradimą, vis galingesnius procesorius, geresnius ekranus ir vis galingesnes kameras. „Samsung“ ir „Apple“ inovaciją tiesiog išsviedė į kosminius tolius“ – vaizdžiai naują tendenciją apibūdina M.Sawhney.
Ir dabar, pasak jo, inovacijų vektorius vėl keičiasi – mes tolstame nuo techninės įrangos. „Mes esame ant esminio pokyčio ribos – nuo techninės įrangos nukreipiame fokuso tašką į Dirbtinį intelektą ir juo pagrįstus asistentus bei programinę įrangą“, – svarsto žurnalistas. Pasak jo, dabar svarbiausia ne tai, kad keičiasi asmeninių elektroninių įrenginių samprata. Svarbu tai, kad su tokiais DI pagrindu sukurtais įrenginiais-sprendimais, kaip „Google Pixel 2“ ar „Amazon Echo“, keičiasi ir pati jų veikla: įrenginiai-sprendimai ima su mumis bendrauti, taip pat siūlo virtualiąją bei išplėstąją realybę, kuri taps vis didesne mūsų aplinkos dalimi. „Šiandieniniai telefonai tik suksis kažkur viso šito fone“, – spėja autorius.
Ir kaip jau buvo kalbėta anksčiau, kai keičiasi inovacijų vektorius, pastebima tendencija, kad lyderiai krenta iš sostų. „Ir puikiame naujame pasaulyje (angl. „in a brave new world“ – ironiška aliuzija į distopinį ateities pasaulį, aprašytą rašytojo Aldous Huxley knygoje, red. past.) Dirbtinis intelektas, „Google“ ir „Amazon“ turės aiškią persvarą prieš „Apple“ – teigia M.Sawhney.
Straipsnyje autorius pateikia pavyzdžių, kaip DI pagrįsta technologija pateiks nuotraukų tobulinimo galimybes, gilesnę techninės ir programinės įrangos integraciją, ko pasekoje bus galima atlikti kalbų vertimą realiu laiku – o dar prisiminus „Google“ ausines, galimybės atsiverčia tiesiog stulbinančios.
„Ateityje, kitos kartos telefonai naudos dirbtinį intelektą ir giluminio mokymosi sistemas tam, kad atpažintų mūsų balsus, veidus ir emocijas. Nuo jutiklinės vartotojo sąsajos pereisime prie tokios, kuriai nereikės prisilietimų, nuo programėlių – prie DI įgūdžių|, – rašo M.Sawhney. Ir primena, kad pagal „AppStore“ „Amazon“ trečiosioms šalims sukūrė „Alexa skill store“ – AI modulių parduotuvę, kurie leistų „Echo“ daryti tai, ko tik vartotojas nori: nuo temperatūros virtuvėje reguliavimo iki viktorinos ar protmūšio pravedimo namų vakarėlio metu.
Ir visa tai nešvyti džiugiomis spalvomis iš „Apple“ langų.
„Amazon įgūdžių parduotuvės precendentas rodo, kad jau atsirado poreikis kurti DI praturtintas ekosistemas, kur techninė, programinė įranga – o taip pat ir trečiųjų šalių prisidėjimas – leistų išplėsti vartotojo patirtį gyvenamojoje vartotojo erdvėje“ – sako M.Sawhney, pridurdamas, kad Amazon čia jau daro greitą progresą, nuo jos neatsilieka ir „Google“ (su savo atviro kodo AI programėlių platforma „Tensorflow“) ir net „Microsoft“.
„Ligšioliniai stiklo gabalai jau nebėra derlingiausia žemė inovacijoms“, – svarsto „Fortune“ autorius. – „Tai reiškia, kad „Apple“ reikia skubiai keisti savo investicijų fokuso tašką, suvedant jį į investicijas DI technologijose. […] Bet „Apple“ smarkiai atsilieka DI lenktynėse, nes ji lieka techninės įrangos kompanija, kurios branduolys nėra atviras atvirojo kodo ir bendradarbiavimo sprendimas – priešingai nei „Google“ ar „Amazon“, kurie šiuo būdu jau lyderiauja DI srityje.“
Žurnalistas užbaigia straipsnį apibendrinimu, kad keičiantis technologijos vektoriui, keičiasi ir lyderiavimas rinkoje: „Apple pakaktų pasižiūrėti į tokius anksčiau dominavusius gamintojus, kaip „Motorla“, „Nokia“ ir „BlackBerry“ – tam, kad suprastų, kaip greitai lyderis gali smukti žemyn, ir tam, kad padarytų geriausia, ką gali, kad išvengti jų likimo“.
Parengta pagal „The Fortune“.
