Glumina tai, kad pasak tyrėjų, viena iš šių fosilijų panaši į primityviųjų žmonijos protėvių – homininų – dantis, tačiau iki šiol tokie dantys buvo randami Afrikoje, o ne Europoje – o be to, egzistuojančios fosilijos yra milijonais metų jaunesnės.
„Tai ne tik pirmas panašus radinys per pastaruosius daugiau nei 80 metų, bet ir visiškai naujas, ko mokslas iki šiol nežinojo“, – „ResearchGate“ sakė paleontologas Herbertas Lutzas iš Mainzo Gamtos istorijos muziejaus.
2016 metų rugsėjį netoli Eppelsheimo miesto buvo aptikti du gerai išsilaikę dantys, kurių amžius ~9,7 milijonų metų.
Eppelsheimo regionas gerai žinomas dėl ten aptinkamų fosilijų, ir vienas iš tų dantų – viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmojo krūminio – charakteristikos primena kitus šios vietovės radinius.
Tačiau kitas – viršutinis kairys iltinis – dantis yra kitoks, ir tyrėjai sako, kad jo forma labai primena homininų rūšių – įskaitant ir Australopithecus afarensis – atstovų dantis. Žymiausias šios rūšies atstovų pavyzdys yra skeletas, pavadintas Lucy.
Tačiau Lucy tėra kiek daugiau nei 3 milijonai metų, o ankstyvieji žmonių protėviai iš Afrikos migruoti į Europą ir Aziją pradėjo prieš maždaug 100 000 metų.
Tad kyla klausimas: kam priklauso šie vietos ir laiko neatitinkantys dantys, ir kaip jie atsidūrė čia?
„Turėjome du vieno individo dantis. Tai reiškia, kad turėjo būti visa populiacija“, – sako H.Lutzas. – „Tai negalėjo būti visai vienišas Robinzonas Kruzas... jei aptikome Viduržemio jūros regiono primatų rūšį, tai kodėl šis nepanašus nė į vieną iš jų? Visiška mįslė, iš kur šis individas atsirado ir kodėl niekas niekados nėra radęs tokio danties anksčiau“,
Komanda mano, kad rūšies, kuriai priklauso aptiktas dantis, atstovai gali būti susiję su vėlesniais Afrikos homininais – tokiu atveju tai reiškia, kad paslaptinga ir iki šiol nežinoma primatų grupė Europoje gyveno anksčiau, nei Afrikoje.
Arba viršutinio iltinio danties panašumai galėjo rastis dėl konvergentinės evoliucijos – Afrikos homininų dantys panašūs dėl dviems skirtingoms rūšims, gyvenančioms dviejose skirtingose vietose, nutikusio genetinio pokyčio.
„Norėtume susilaikyti nuo spekuliacijų“, – pasakoja H.Lutzas. – „Šie radiniai užtikrintai rodo tik vieną dalyką – skylės mūsų žiniose ir fosilijose daug didesnės, nei manėme.“
Sulaikydama tyrimo publikavimą ilgiau nei metams, kol tęsė tyrimą – kuris, beje, dar ir tebevyksta – komanda pagaliau savo atradimus paskelbė išankstinėje publikacijoje.
Bet nors naujienos ir tapo ryškių antraščių tema – prie ko, be jokios abejonės, prisidėjo ir Mainzo mero sensacingas pareiškimas, kad „reikės imtis žmonių istorijos perrašymo“, – ne visi yra tokie įsitikinę atradimo dramatiškumu.
Visų pirma, labiau tikėtinas fosilijų paaiškinimas yra toks, kad jos priklauso platesnei primatų grupei – hominoidams, o ne homininams – o tai reiškia, kad jie su mumis susiję menkiau, nei tokios rūšys, kaip Australopithecus afarensis, – o kai kurie komentatoriai netgi nenori taip toli žvelgti.
„Manau, čia daug triukšmo dėl nieko“, – „National Geographic“ sako paleoantropologas Bence'as Viola iš Toronto universiteto Kanadoje. – „Antrasis (krūminis) dantis, kuris, jų teigimu, priklausė tam pačiam individui, vienareikšmiškai nėra hominino, [ir] sakyčiau, kad netgi ne hominoido.“
Gali būti, kad dantys priklauso daug tolimesnei pliopitekoidų grupei – ką ir pati H.Lutzo komanda pripažįsta savo tyrime.
Bet apie tai užtikrintai žinosime daugiau tik tada, kai komanda dantis išanalizuos detaliau – ir išsiaiškins asmens amžių, mitybos įpročius, ir – galbūt – vietą senųjų mūsų protėvių (ar jų pusbrolių) istorijoje.
