Šiais informacinio pertekliaus laikais, kai į naujienas būtina reaguoti nedelsiant ir – pageidautina – kaip nors originaliai, savo nuomonę turime pareikšti kuo greičiau ir kuo taikliau. Kaip tai padaryti? Žinoma, GIF`ais.
Trumputė drama, kuri prajuokina
GIF`ai tapo nebeatsiejami nuo šiuolaikinių medijų. Jų apstu pačių įvairiausių – nuo įspūdingų, akį traukiančių įmonių logotipų iki elektroninių atvirukų. Dabar, ko gero, labiausiai paplitę vadinamieji reakcijos GIF`ai – be perstojo besisukantys trumpi, dažnai animuoti klipukai, skirti perteikti tam tikrai emocijai. Populiarūs šių klipukų personažai – įvairūs žinomi žmonės, muzikos žvaigždės, animacinių filmų herojai ir pan.
GIF`uose jie įkūnija kasdienines mūsų reakcijas, išreikštas taikliais visiems žinomais ženklais ar gestais. Daugeliui puikiai pažįstami GIF`ai, kuriuose veikėjai varto akimis („eye roll“), prisidengia veidą ranka („facepalm“), paleidžia iš rankų mikrofoną („mic drop“). Tie keli kadrai – tai mažos, smarkiai paveikios dramos, tačiau jų paskirtis – prajuokinti. Juos be galo mėgsta tūkstantmečio karta, todėl daugelį gali nustebinti, kad ir pačiam sumanymui – jau trisdešimt, rašo A. Haider.
1987-ųjų birželį pirmąjį GIF`ą pristatė amerikiečių bendrovės „CompuServe“ komanda, kuriai vadovavo programuotojas Steve`as Wilhite`as. Šiam formatui sukurti panaudotas vadinamasis Lempelio–Zivo–Welcho nenuostolingasis glaudinimo algoritmas, failų dydį leidžiantis sumažinti nepakenkiant jų kokybei.
GIF`ai netruko smarkiai išpopuliarėti. GIF`us itin mėgo ir ankstyvųjų tinklalapių kūrėjai – jie dažnai šiuos smagius klipukus įkomponuodavo šalia tokių nykių frazių kaip „svetainė šiuo metu ruošiama“, „vyksta darbai“ ir pan. Technologijos tobulėjo, konkurencija darėsi vis aršesnė, o bene didžiausią iššūkį GIF`ams metė paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio viduryje sukurtas PNG formatas.
Skaitmeninei kultūrai vis labiau įsigalint, o prietaisams sparčiai keičiant pavidalą iš stacionarių į nešiojamus, GIF`ų populiarumas taip pat staiga šovė į viršų. Tai, kaip rašoma straipsnyje, nulėmė vartotojams suteikta galimybė GIF`us pritaikyti asmeninėms reikmėms.
„Esmė – ne technologijų plėtra, o pritaikymas žmogiškosioms reikmėms“, – sako kultūros sociologė, knygų autorė dr. Sarah Thornton iš San Francisko.
GIF`ai – visiems gyvenimo atvejams
GIF`ai pasižymi išskirtine temų įvairove ir plačia vartotojų amžiaus grupių aprėptimi. Jie labai skirtingi – nuo vintažinių kadrų su Marlonu Brando ar Marilyn Monroe iki šiuolaikinių su Beyonce.
Aštriomis įžvalgomis garsėjantis britų tinklaraštininkas, žurnalistas ir romanistas Justinas Myersas, dar žinomas pseudonimu „The Guyliner“, labai gerai išmano, kaip GIF`us panaudoti kūrybiškai. „Guyliner`io“ tinklaraštyje, kuriame gvildenamos įvairios su santykiais ir pažintimis susijusios temos, jų apstu.
„Tai galimybė priartėti, pajuokauti, – sako J. Myersas. – Skelti pokštą sugeba toli gražu ne kiekvienas, o GIF`ai galimybes šiek tiek suvienodina. Jie padeda įsitraukti į pokalbį ir jį plėtoti. Žinoma, nereikia persistengti, ypač su naujesniais, smarkiai išpopuliarėjusiais GIF`ais.“
„GIF`ais iškart pasakome esmę, nes jie tokie betarpiai, tokie stebuklingai sužadinantys asociacijas, – aiškina jis. – Panaudoję tokį GIF`ą, kuris atspindi mus pačius, lengviau patrauksime kito, mums kažkuo artimo asmens dėmesį, nesvarbu, kad tame GIF`e visai kitas žmogus. Jų praktiškai neįmanoma suprasti neteisingai.“
Yra ir kita pusė
Kaip pažymi straipsnio autorė, ši tiesioginė reakcijos išraiška gali būti ne tokia jau ir nekalta. Antai šį mėnesį žurnalo „Teen Vogue“ interneto svetainėje paskelbtame straipsnyje apžvalgininkė Lauren Michele Jackson kelia klausimą, ar ne per dažnai GIF`ų veikėjais pasirenkami juodaodžiai. Pasak autorės, šie personažai – tarsi šiuolaikiniai juokdariai, o tokių GIF`ų potekstė neretai dvelkia rasizmu.
A. Haider sutinka, kad į šį aspektą verta atkreipti dėmesį – juk tradicinė žiniasklaida nuo senų laikų juodaodžių kultūrai skiria mažiau dėmesio, tačiau noriai savinasi jų stiliaus ypatumus ir vartoja jų slengą. Vis dėlto ji pabrėžia, kad GIF`ų komunikacija – daugiasluoksnė: reakcijų GIF`uose, kurie dabar yra neabejotinai populiariausi, žinomi veidai pasirenkami siekiant perteikti universalias, visiems būdingas emocijas.
Kad ir kokie populiarūs ir daugelio mėgiami būtų GIF`ai, nuomonių apie juos esama įvairių. Kai neseniai savo straipsnyje, kuris paskelbtas „The Guardian“ naujienų portale, J. Myersas pasiūlė keletą naujų GIF`ų, reakcija buvo nevienoda. „Manome, kad GIF`ai yra šių dienų realija, tačiau juos dar reikėtų gerokai patobulinti“, – vyraujančią nuomonę apibendrina jis.
Meno pasaulis, pasak jo, taip pat sureagavo prieštaringai, nepaisant, kad GIF`ai mene techniškai gyvuoja jau nuo 1987-ųjų. Pavyzdžiui, Teito Britanijos galerija GIF`us naudojo siekdama išpopuliarinti savo devynioliktojo amžiaus vidurio kolekciją, o garsųjį GIF`ą, kuriame Barackas Obama iš rankos išmeta mikrofoną, savo 2017-ųjų kūriniu „Ilgas atsisveikinimas“ („The Long Goodbye“) išgarsino amerikiečių šiuolaikinio meno atstovas Ericas Yahnkeris.
„Tarp skaitmens ir analogo tvyro įtampa, – sako S. Thornton. – Menas iš didžiosios „M“ – tai fizinė patirtis. Viena iš priežasčių, kodėl meno muziejai yra tokie populiarūs, yra fizinė patirtis; matai dalykus, kurie turi tekstūrą ir mastą; jie sukelia vidinius išgyvenimus, su jais užsimezga fizinė sąveika. GIF`ai ir PEG`ai gali padėti parduoti meną, tačiau žmonės nori patirti kūrinį gyvai.“
Dera su dabartiniu gyvenimo tempu
Galima išvardyti daugybę priežasčių, kodėl kai kurie GIF`ai tampa be galo populiarūs, rašo A. Haider. Ji įvardija tokias jų savybes kaip greitas asociacijų išprovokavimas, savalaikiškumas ir originalumas, taip pat – galia sulaužyti vadinamąją ketvirtąją sieną, t. y. veiksmą nukreipti tiesiai į auditoriją.
Pagaliau vartotoją labai traukia ir jų keistoka senamadiška ekspresija, nukelianti tarsi į nebyliojo kino laikus ar net primenanti vaikystės žaislą kaleidoskopą, kuris vis sukasi, o akių atitraukti neįmanoma – priešingai nei nuo šiurpą keliančio šokančio kūdikėlio, 1996-aisiais išpopuliarėjusios hi-tech kompiuterinės grafikos „šedevro“.
S. Thornton teigimu, GIF`ai atspindi „informacinės kultūros atomizaciją“. „Šiais laikais kiekvienas iš mūsų yra daugiadarbis, dažnai skirtingais prietaisais bendraujantis su keliais asmenimis iš karto, – sako ji. – GIF`ai puikiai įsikomponuoja į šį pašėlusį tempą.“
Per porą sekundžių šis trumpas, vos kelių kadrų derinukas gali palikti ilgai neišblėsiantį įspūdį – ir, beje, labai daug pasakyti apie mus pačius, teigia A. Haider.
