10 įdomių dalykų, kurių greičiausiai nežinojote apie lėktuvus

Portalas Brighterside.me atrinko 10 įdomių smulkmenų, kurių dažniausiai nežinome apie lėktuvus.

Sėdėdami vietoje prie sparno ir žvelgdami per iliuminatorių, turbūt ne vienas esame pastebėję metalines kilpas, pritvirtintas ant sparno. Pats sparnas kuriamas kuo aptakesnis, kad sukeltų kuo mažesnį oro pasipriešinimą, tad kodėl jis bjaurojamas kažkokiomis kilpomis?

Pasirodo, tai – vieta pritvirtinti virvę, skirtą avariniam išsilaipinimui. Kaip žinoma, avariniam išsilaipinimui naudojama savaime prisipučianti čiuožynė, bet kai kurios konstrukcijos lėktuvuose ją dar reikia pasiekti, kelis žingsnius pereinant lėktuvo sparnu, o šis dažniausiai būna šlapias ir slidus. Tad tam ir ištempiama virvė, apie kurios tvirtinimo kilpas čia ir kalbame.

Pagal kai kurių šalių ir aviakompanijų įstatymus, pilotų kabinoje privalo būti kirvis. Tai – avarinė priemonė, skirta gaisro, užsikirtusių durų atvejams, arba kartais – net lėktuvo fliuzeliaže iškirsti skylę: kai kuriuose modeliuose lėktuvo korpuse net pažymėta, kur geriausia kirsti naują avarinį išėjimą.

Galbūt nežinojote, bet lėktuvo iliuminatorius turi tris sluoksnius. Išorinis sluoksnis išlaiko didelį oro slėgimą, vidinis apsaugo nuo vidaus pažeidimų, o vidinis, kuris turi mažytę skylutę, reguliuoja oro tekėjimą.

Mažoji skylė padeda subalansuoti slėgimo skirtumus, o taip pat saugo nuo drėgmės susikaupimo tarp stiklų.

Lipdami į lėktuvą, mes vis tiek girdime ūžimą – net jei varikliai dar nėra įjungti. Kodėl taip yra?

Pasirodo, tai ūžia pagalbinė jėgainė, kuri tiekia energiją lėktuvo prietaisams, kai pagrindiniai varikliai dar nėra įjungti. Ta pati jėgainė padeda ir užvesti variklius ne itin gerai įrengtuose terminaluose.

Kai kurių šalių lėktuvuose skraido specialūs pareigūnai – asmenys, turintys specialų parengimą ir keliaujantys inkognito tam atvejui, jei salone reikėtų nuraminti kokį įsisiautėjusį keleivį ar net ir teroristą.

JAV tokie pareigūnai vadinami Oro maršalais, tokius pareigūnus turi ir Prancūzijos bei Kanados avialinijos.
Apie šią pareigybę yra sukurtas net ir filmas – 2014-ųjų „Non-Stop“, kuriame vaidina Liamas Neesonas.

Kai kurie didesni lėktuvai turi paslėptus kambariukus, skirtus įgulos poilsiui ilgo skrydžio metu.

Deja, šie kambariai nėra itin komfortabilūs: aukštis ten toks, kad į patalpą galima patekti tik ropomis, bet viduje bent jau galima prigulti.

Lipdami į lėktuvą ar iš jo, turbūt kiekvienas esame pastebėję prie išėjmo esančias rankenas. Įdomu, kad jos iš tiesų skirtos stiuardams – kad avarinio nusileidimo metu supanikavę keleiviai, verždamiesi kuo greičiau palikti lėktuvą, neišstumtų stiuardų lauk.

Ar kada pagalvojote, iš kur lėktuvo salone atsiranda oras, kuriuo kvėpuojame viso skrydžio metu?

Tiesą sakant tai yra tas pats oras, kuris patenka į … lėktuvo variklio turbinas – iš čia, ko gero ir atsirado mitas, kad oras salono viduje yra nešvarus.

Bet iš tiesų jaudintis neverta – oras iš turbinų yra atvėsinamas ir išvalomas, ir, bakteriniu požiūriu yra 95% švaresnis už įprastą žemės aplinkos orą.

Šis įrenginys (angl. Cooper vane) atsirado po taip iki galo ir neišaiškinto nusikaltimo, kai nusikaltėlis, vardu Danas Cooperis, nuvarė keleivinį lėktuvą, gavo išpirką iš iššoko iš lėktuvo parašiutu. Nuo tada visi „Boeing“ ir „Airbus“ lėktuvai turi tokius blokatorius, blokuojančius durų atidarymą skrydžio metu.

Stoviniuodami lėktuvo salone ir belaukdami, kol galėsite įsitaisyti savo vietoje, galbūt esate pastebėję juodus trikampius, nupaišytus keletoje salonų vietoje.

Apie juos egzistuoja bent keletas mitų – pavyzdžiui, kad tai vietos, per kurias kelią lengviausiai kelią išsikirsti iš išorės gali gelbėtojai (tik kodėl tada žymėjimas yra lėktuvo viduje, o ne išorėje?) - bet tikroji priežastis – taip pažymėtos vietos, iš kurių geriausiai matosi lėktuvo sparnai, ir iš kur lėktuvo įgula, kilus abejonėms, vizualiai gali įvertinti sparnų būklę iš salono vidaus.

Be to, daugelyje modelių sparnai yra įrengiame pačiame lėktuvo svorio centre, tad juodieji trikampiai tuo pačiu padeda ir susodinti keleivius taip, kad lėktuvas turėtų geriausią pusiausvyrą ir taip sunaudotų mažiausiai degalų. Šią politiką itin mėgsta žemų kaštų skrydžių bendrovės.