Apie tai – pokalbis su asociacijos „Infobalt“, atstovaujančios „Bitė Lietuva“ ir „Telia Lietuva“ operatorius, vykdomuoju direktoriumi Pauliumi Vertelka ir Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotoju Giedriumi Pūru.
– Pone Vertelka, suprantu, kad mobiliojo ryšio operatoriai kreipėsi su prašymu daryti Lietuvai išimtį dėl to, kad Lietuvoje mobiliojo ryšio tarifai ir taip yra vieni žemiausių ES. Bet ar tai blogai?
– P.Vertelka: Vartotojui tai yra gerai. Iki šiol kainos buvo pakankamai didelės, išvažiavus į užsienį vartotojai už mobiliojo ryšio paslaugas mokėjo daug. Nuo birželio 15, įsigaliojus šiam reglamentui, kainos ženkliai krenta, duomenų GB atpinga 10 kartų, pokalbio minutė – 3 kartus. Iš esmės tai naudinga vartotojui.
– Kalbate apie vidutinį atpigimą visoje ES teritorijoje?
– P.Vertelka: Taip.
– Galėjo pigti dar labiau, bet jūs turėjote argumentų, kad Lietuvos ryšio tiekėjams reikėtų sumokėti užsienio operatoriams papildomai?
– P.Vertelka: Taip. Europos Komisija nustatė didmenines kainas, kurios yra didesnės nei mažmeninės kainos Lietuvoje. Tai reiškia, kad vartotojas sumoka mažiau pinigų nei Lietuvos operatorius turi sumokėti užsienio operatoriui už tai, kad jis aptarnauja Lietuvos vartotoją kitoje valstybėje.
– Pone Pūrai, Ryšių reguliavimo tarnybą šis argumentas įtikino? Ji taikė išimtį Lietuvai ir leido taikyti didesnius tarptinklinius įkainius?
– G.Pūras: Reglamentas leidžia operatoriams teisę kreiptis, jei jie numato, kad įgyvendinus „Keliauk ir mokėk kaip namie“ sistemą patirs nuostolių, kurių negalės padengti. Dėl tokios išimties taikymo kreipėsi visi operatoriai. Mes, savo ruožtu, esame institucija, įpareigota užtikrinti reglamento nuostatų įgyvendinimą. Šiuo atveju mūsų pareiga – patikrinti duomenis, kuriuos pateikė operatoriai ir pateikti savo išvadą.
– Jūs patikrinote, kad dėl to didėtų sąnaudos ir leidote taikyti išimtį?
– G.Pūras: Iš esmės sąnaudos mažėja, nes nuo birželio 15 dienos didmeninės kainos taip pat mažėja, tačiau yra reikalavimas užtikrinti skambučius tokia pačia kaina kaip Lietuvoje po visą Europos Sąjungą.
– Tai yra unikali Lietuvos situacija? Ar su tuo susiduria ir kitų šalių operatoriai?
– G.Pūras: Mes nesame vieni. Žinome, kad estų reguliuotojas taip pat nusprendė leisti taikyti išimtį. Detalių nežinome, bet tokia informacija yra.
– Ar jūs analizavote padėtį kitose šalyse prieš priimdami sprendimą? Išimtis iš taisyklės, kuri galioja beveik 30 valstybių, nėra labai dažnas dalykas. Jūs konsultavotės su analogiškomis institucijomis kitose valstybėse? Visur kitur ryšio tikėjai gali sau leisti įgyvendinti naują sistemą?
– G.Pūras: Yra įvairių sprendimo būdų, kuriuos naudoja operatoriai. Tai yra jų teisė. Mes šiuo atveju veikėme kaip patikrinimo institucija. Operatoriai turi įvairių galimybių įgyvendinti šį reglamentą ir jomis naudojasi arba ne.
– Pone Vertelka, kokios būtų „Bitė Lietuva“, „Telia“ papildomos sąnaudos, jei šis reglamentas būtų įgyvendintas?
– P.Vertelka: Tiksliai negaliu atskleisti, nes tai kiekvienos kompanijos konkurenciniai dalykai.
– Ryšio operatoriai jūsų institucijai turbūt pateikė labai tikslius skaičius? Pone Pūrai, ar galite atskleisti tuos skaičius?
– G.Pūras: Tai yra konfidenciali informacija.
– Tačiau bent apytiksliai – apie kokius skaičius mes kalbame?
– P.Vertelka: Manyčiau, kad galime kalbėti apie milijonus.
– Kelių milijonų eurų klausimas? Ir dėl to tokios kompanijos kaip „Telia“, „Bitė Lietuva“ negali įgyvendinti visoje Europoje vienodų taisyklių, prašo taikyti išimtį?
– P.Vertelka: Atsižvelgiant į unikalią Lietuvos situaciją, kai Lietuvos vartotojų kainos yra mažiausios tiek Europoje, tiek Pasaulyje, Lietuvai buvo suteikta teisė turėti išimtinę taisyklę, kuri leistų taikyti papildomą antkainį. Tuo siekiama subalansuoti sąnaudas, kad kainos vartotojams nepakiltų visoje rinkoje.
– Visada yra ir kitas kampas. Į Lietuvą kasmet atvažiuoja apie 2 milijonai turistų, jie naudojasi tarptinklinio ryšio paslauga. Jie Lietuvoje kalbės savo vietiniais tarifais, kurie, pasak jūsų, jų šalyse yra didesni nei Lietuvoje. Reiškia, Lietuvos ryšio tiekėjai uždirbs papildomai?
– P.Vertelka: Jūs teisus, į Lietuvą atvykę turistai mokės savo šalies įkainius ir perves juos mūsų operatoriams. Tačiau pažiūrėjus į bendrą statistiką, lietuviai daug dažniau važiuoja atostogaut į Ispaniją nei ispanai į Lietuvą. Didžiausia finansinę naudą iš šio reglamentavimo gaus Pietų Europos valstybės. Čia jau yra ES problema, kaip buvo priimamas šis sprendimas. Pietų Europos valstybių didieji operatoriai nurungė politikus ir įtikino, kad būtų taikomas mokestis, nes būtent tų šalių operatoriai daugiausiai iš to pasipelnys.
– Sakote, čia yra Pietų valstybių lobizmas? Kad šiauriečiai išleistų daugiau pinigų tose valstybėse?
– P.Vertelka: Taip. Šiauriečių srautai į pietus yra didesni. Pietų Europos valstybėse šiauriečiai už tarptinklinį ryšį moka vietiniams operatoriams ir pastarieji iš to gauna pelną.
– Lietuvoje apsilanko apie 2 milijonai turistų, bet čia gyvena 2,5 milijono žmonių. Galbūt Europoje statistiškai šiauriečiai į Pietus važiuoja dažniau nei pietiečiai į Šiaurę. Jūs turbūt nenorite pasakyti, kad 8 iš 10 lietuvių kasmet atostogauja Pietų Europoje? Galbūt 1 iš 10 lietuvių ir važiuoja į užsienį atostogauti. Tie argumentai niekaip neįtikina, kad galima būtų sulyginti 2 milijonus turistų ir jų čia paliekamus pinigus už brangesnį ryšį su 100-150 tūkstančių lietuvių, kurie važiuoja į ES šalis atostogauti?
– P.Vertelka: Negaliu pasakyti, ar tie 2 milijonai turistų, apie kuriuos kalbate, yra iš ES ar ir iš trečiųjų šalių.
– Aš kalbu, kiek atvyksta iš viso. Trečiųjų šalių įkainiai yra dar didesni.
– P.Vertelka: Reglamentas neliečia trečiųjų šalių. Čia galbūt kažkiek tas žaidžia, deja, aš skaičių neturiu, kiek jie vartoja.
– Bet ryšio operatoriai į tai neketino atsižvelgti? Jie tiesiog paėmė vieną paslaugą ir lygino kainas būtent toje konkrečioje paslaugoje neatsiželgdami į visą kontekstą?
– P.Vertelka: Plačiai kalbant, mes dar turime ir emigracijos problemą. Lietuva yra daugiausiai emigracijos srautų turinti valstybė. Tai reiškia, kad mūsų piliečiai su tomis pačiomis kortelėmis išvažiuoja, dirba ir gyvena užsienyje ilgą laiką. Tai taip pat yra labai rizikingas faktorius, kuris dar neaišku kaip bus suvaldytas, kad nebūtų piktnaudžiaujama nusipirkus Lietuvoje kortelę, gyvenant užsienyje ir naudojantis pigiausiomis paslaugomis. Tuo tarpu operatorius dengia kainų skirtumą.
– Jūs kalbate apie galimą riziką, nes kol kas tokios rizikos neidentifikavote. Dabar žmogui tiesiog neapsimoka naudotis „Telia“ ar „Tele2“ kortele nuvažiavus, pavyzdžiui, į Didžiąją Britaniją. Jis naudotųsi vietine kortele, nes taip yra pigiau iki birželio 15 dienos. O kaip bus toliau, jūs dar nežinote. Pone Pūrai, ar jūs skaičiavote atvažiuojamojo turizmo čia paliekamus pinigus už ryšio paslaugas prieš priimdami sprendimą taikyti išimtį Lietuvos operatoriams? Ar tai tikrai pagrįsta?
– G.Pūras: Europos mastu tarptinklinio ryšio paslaugos ES yra reguliuojamos nuo 2007 metų. Ryšių reguliavimo tarnyba yra atsakinga už šio reglamento priežiūrą, mes kas pusę metų renkame statistiką. Matome, kad mūsų abonentai, išvažiavę į ES šalis, naudojasi mobiliuoju ryšiu daugiau negu kitų šalių piliečiai, atvykę į Lietuvą.
– Koks tas disbalansas?
– G.Pūras: Statistika rodo, kad yra 1:3.
– Lietuviai tris kartus daugiau kalba užsienyje negu užsieniečiai Lietuvoje?
– G.Pūras: Taip. Turiu omenyje ES piliečius.
