Liudvikas Andriulis: „Mane pykina nuo norinčių keisti pasaulį“

Tuo metu verslininkas, telekomunikacijų specialistas Liudvikas Andriulis konferencijoje „Login“ pasiūlė nusileisti ant žemės ir kritiškai įvertinti, kaip ir kada vertėtų imtis startuoliško verslo, jei norisi, kad jis išgyventų, o ne atgultų begalinėse startuolių verslų kapinėse.

„Šūdas tas tavo startupas“, - taip vadinosi L.Andriulio pranešimas, ir verslininkas šypsodamasi patikino, kad tikrai turi teisę taip teigti, nes pats jau dešimtmetį dirba startuolyje, kuris jau du kartus vos nebankrutavo, triskart keitė verslo modelį, bet galiausiai išsigelbėjo.

„Mane jau kurį laiką pykina nuo startuolių, bandančių pakeisti pasaulį. Startupas yra verslas – o verslas sukasi apie pinigus, ir jo tikslas yra didinti akcininkų vertę“, - pranešimą pradėjo L.Andriulis, patikslindamas, kad pasaulį keisti yra gerai, bet startuolio vertės matas vis dėlto turi būti doleris.

„Manęs jauni studentai kartais per „Facebook Messenger“ klausia – ar man tęsti  bakalauro studijas, ar  varyti į „TechParką" ir daryti savo startupą, nes tai yra kieta?“ - su šypsena teigė pranešėjas, ir tuoj pat nurodė, kad pirma jo reakcija į tokį klausimą – kad, pirmiausia, klausėjas turi akivaizdžiai per mažai pinigų ir pats kol kas yra nepakankamai kietas. „O juk kuo daugiau pinigų ir žinių, tuo mažesnė rizika, o kuo mažesnė rizika, tuo didesnė akcijų vertė, todėl kiekvieno norinčio užsidirbti verslininko tikslas turėtų būti rizikos mažinimas“, - teigė L.Andriulis.

Todėl vietoje to verslininkas visiems norintiems pradėti savo startuolį geriau siūlo bent penkerius metus padirbėti didelėje rimtoje kompanijoje, kas Lietuvos mastu, pranešėjo nuomone, būtų 200 ir daugiau darbuotojų - ir taikyti reikėtų į pardavimus ar rinkodarą, nes tai suteikia daugiausia patirties, o tokios patirties reikės net ir inžinieriams, nes pradedančioje įmonėje vis tiek reikės vykdyti pardavimus.

„Tai yra labai nepopuliari idėja ir žmonės sako: pažiūrėk, kiek daug startupų negaišo laiko ir prasidėjo paprastame kambaryje – kad ir lietuviška „Maxima“, prasidėjusi medicinos fakulteto bendrabutyje. Taip, o dar ir Silicio slėnio garažų pavyzdžiai - bet už jų driekiasi milijonai baltų startuoliškų antkapių, kaip Arlingtono kapinėse, kur tie antkapiai nusidriekia ir už horizonto“, - kalbėjo pranešėjas, kurio manymu visa tai nutinka todėl, kad pritrūksta žinių, supratimo, kaip viskas vyksta.

„Aš primygtinai rekomenduoju visiems jauniems žmonėms padirbėti didelėje blogoje kompanijoje, - teigė L.Andriulis, turėdamas omenyje populiarų „evil company“ stereotipą klijuojamą didelėms korporacijoms. - Toje, kurios bijai ir nekenti. Ten yra politikos, intrigų, ten slopina kūrybišką ir nėra nemokamos kavos, bet turi tai patirti, nes jei tavo paties startupas turi vilčių, jis pats galiausiai turi tapti „evil corporation.“ 

Verslininkas pats dirbo „Lietuvos Telekome“ ir „Bitėje“, taip pat bendradarbiavo su „Vilniaus prekyba“.

Pasak L.Andriulio, tokiose įmonėse galima pamatyti tokių dalykų, ko nerasi smulkiose įmonėlėse – finansų analizės skyrių ar personalo vadybą. O taip pat prisirinkti ne tik gerų pavyzdžių, bet ir blogų, kad žinotum, ko nedaryti pačiam.

Pasak pranešėjo, tai svarbu, nes tai išmoko dirbti su didelėmis įmonėmis, o kiekvienam startuoliui teks su tokiomis dirbti: tai bus bankai, rizikos kapitalo įmonės, galų gale „Maxima“, jei pradedanti įmonė pardavinės jiems mažmeną. „Padirbėjęs didelėje kompanijoje jau žinai, kaip tas dramblys mąsto, kaip jis perka, kaip priimami sprendimai, kaip atrodo kontraktai. Nes pamačius pirmą kartą, gali ir išgąsdinti“, - tvirtino L.Andriulis.

„Be to, čia galima išmokti tvarkytis ar bent pamatyti, kaip atrodo dideli pinigai. Nes jei Aloyzas su kambarioku Bronium pasidarė startupą ir didžiausias biudžetas, kurie jį yra matę, yra 700 eurų už parduotą „Asconą“, tai padirbus nedidelėje kontrolėje „Maximoje“ gali pamatyti pirkimo dokumentaciją už 16 milijonų. Tad jau supranti, kam reikalingi finansų direktoriai ir kodėl jų reikia klausyti“, - juokavo pranešėjas, pridurdamas, kad tai leidžia išvengti klaidų, kai gauni daug pinigų ir nežinai, ką su jais daryti.
.
Ryšiai – labai svarbu

„Pažintys ir pletkai yra bet kurio pardavėjo darbo įrankiai ir aš manau, kad vienas geresnių patyrimų jaunam ambicingam ketvirto kurso studentui yra įsidarbinimas „verslas-verslui“ pardavėju įmonėje, nes ten susipažįsti su visais: ir Petru iš Kupiškio, gaminančiu duris bei vartus, ir su Klaipėdos žvejais, kurie pjausto ar virina senus laivus, ir su visokiais verslininkais – tai duoda galimybę susipažinti ir su įvairiomis kultūromis, įvairiais keistų sprendimų priėmėjais, ir išgirsti daug pletkų“, – sakė L.Andriulis, patikslindamas, kad pletkai dažniausiai nėra kažkokia konfidenciali informacija, o  tiesiog smagios istorijos, kurios verslo pietų metu daro tave geresniu pardavėju.

Verslininkas taip pat pastebi, kad dažnai nutinka taip, kad tie žmonės, kurie šiandien kartu dirba prie to paties darbo stalo, po dešimties metų tampa įmonės vadovais, tad galiausiai gali pasakyti: „Taip, gerai pažįstu tos įmonės direktorių, tuoj jam paskambinsiu.“

„Be to, kuo daugiau aplink tave bus tokių žmonių, kurie turi daug pinigų, tuo greičiausiai ir tu turėsi daugiau pinigų“, - apibendrino pažinčių temą pranešėjas, pajuokavęs, kad viską galima sutraukti į vieną paprastą startuolių sėkmės algoritmą: reikia eiti dirbti, tada atsiras draugai, tada draugai taps vadovais ir iš viso to atsiras pelnas.

Be to, L.Andriulio teigimu, svarbus dalykas ir yra CV ir klysta tie, kurie mano, kad jei visą gyvenimą jei ruošiasi dirbti tik sau, tai jų CV niekas ir neskaitys: „CV skaitys visi: bankai, investuotojai, klientai, būsimi partneriai ir gal net būsimi darbuotojai. Ir yra didelis skirtumas, kas parašyta tame CV: ar tu dirbai 6-iuose mirusiuose startuoliuose, iš kurių 4 buvo nepelno organizacijos, ar tu dirbai IBM.“

 Tad kada geriausias laikas pradėti savo startuolį? Pasak pranešėjo, būtų gerai, kad tai būtų daroma jau nesant studentu, bet svarbu ir nepavėluoti: „Asmeniškai manau, kad auksinis amžius paleisti startuolį yra tarp dvidešimt penkerių - dvidešimt septynerių ir Jėzaus amžiaus. Tada dar neturi žmonos, neturi dviejų vaikų, netapai Elu Bandžiu, kuris sėdi prie teliko ranką į kelnes susikišęs.“ 

Pasak verslininko, pradedančią įmonę kurti vėliau gali tapti sunku ne tik dėl prilipimo prie sofos, bet ir dėl to, kad jau gerai sekasi tavo esamam darbe – nes, L.Andriulio teigimu, realizuoti save didelės kompanijos vadyboje tikrai galima ir tai kur kas įdomiau, nei smulkus verslas, kuris iš tiesų yra daug sunkesnis.

„Tad tas mano minimas laikotarpis – labai geras laikas padaryti du dalykus, kuriuos, mano manymu, turėtų kada nors padaryti kiekvienas: pradėti savo verslą ir išvažiuoti pagyventi porą metų kitur“, - pranešimą užbaigė verslininkas.