Vienos iš diskusijos organizatorių, Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA direktorė Agnė Masalskytė pastebėjo, kad mūsų šalyje „idėjinių piratų“ skaičius nuolat mažėja ir, remiantis naujausia apklausa, jų yra vos 6 proc. (tiek žmonių nurodė, kad net galėdami rinktis identiškai atrodančią legalią platformą, vis tiek naudotųsi nelegalia). Tos pačios apklausos dalyviai nurodė, kad už legalią muzikos ir filmų platformą sutiktų mokėti vidutiniškai 4,5 euro mokestį per mėnesį.
Nelegalus? Blokuot!
Pirmasis „piratavimo“ internete mažinimo būdą pasiūlė Intelektinės nuosavybės apsaugos centro vadovas Vytas Simanavičius. Anot jo, geriausias sprendimas būtų blokuoti prieigą prie tokių svetainių. Tačiau, kol nėra už tai atsakingos institucijos, kuri kreiptųsi į teismą ir, gavusi jo leidimą, teiktų privalomuosius nurodymus interneto paslaugų tiekėjams, reikalai nejuda.
Kultūros ministerijos Autorių teisių skyriaus vedėja Nijolė Matulevičienė priminė, kad kreiptis į teismą gali patys autorių teisių savininkai ar jų atstovai. Ir, beje, tai daro – LATGA prašė teismo įpareigoti kelis Lietuvos interneto paslaugų tiekėjus blokuoti prieigą prie „Linkomanijos“. Tiesa, atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) paprašyta pateikti išaiškinimą analogiškai bylai Nyderlanduose, Lietuvoje teismo procesas buvo sustabdytas.
Beje, interneto cenzūra Lietuvoje jau galioja beveik pusantrų metų – mūsų šalyje blokuojamos azartinių lošimų svetainės, kurios paslaugas mūsų šalyje teikia nelegaliai. Tuo besirūpinančios Lošimų priežiūros tarnybos vadovas Virginijus Daukšys tikino, kad cenzūra pasiteisino. Tiesa, jis patvirtino, kad yra ir piktybiškai blokavimą „apeiti“ bandančių rinkos žaidėjų. Ir jiems tai neblogai sekasi.
„Dalis net be teismo sprendimo, automatiškai, nuo sausio 1 dienos išėjo iš Lietuvos rinkos. Vieni legalizavosi. Yra vienas vienintelis piktybiškas portalas, kuris nuolat keičia domeną, jį blokavome jau gal 15 kartų“, – sakė V.Daukšys.
Tuo metu technologijų ekspertas Marius Pareščius pastebėjo, kad blokavimus ne tik nesudėtinga „apeiti“, bet šios priemonės gali turėti priešingą efektą. Antai Rusijoje pradėjus blokuoti „torrent“ svetaines, „piratai“ persikraustė į užšifruotus tinklus, susirašinėjimo programėles ir kitus kanalus, kuriais toliau platinamas nelegalus turinys. Skirtumas tik tas, kad dabar vartotojų nebeįmanoma susekti.
Seimo narys Virginijus Sinkevičius taip pat teigė, kad svetainių blokavimas vargu ar duotų pageidaujamą efektą. „Vieną uždarius trys šimtai atsidaro. Tai nėra sprendimas, – teigė parlamentaras. – Žmonės sutiktų mokėti už legalų turinį 4,5 euro per mėnesį, taigi jei yra galimybė, jie susimokės.“
Bausti siūlo ir vartotojus
Prieigos ribojimus skeptiškai vertino ir Seimo narys Vytautas Kernagis. Jo nuomone, daugiau dėmesio reikėtų skirti finansiniams srautams.
„Kurioje vietoje yra neįgalumas, bankų ar Valstybinės mokesčių inspekcijos, kad jos negali prižiūrėti šitų mokesčių? Plius tuose puslapiuose pilna reklamos – kodėl perkama reklama nelegaliose vietose, už tai mokama, gaunami paspaudimai ir panašiai?“ – retoriškai klausė V.Kernagis.
VMI atstovas Rolandas Puncevičius tikino, kad inspekcija nesėdi rankų sudėjusi – vien šįmet atlikti septyni kontrolės veiksmai prieš tinklalapius, kurių apsilankymų skaičius viršija 100 tūkst. lankytojų per mėnesį. Visgi jis pastebėjo, kad sąskaitų blokavimas didelės naudos neduoda – užkirtus galimybę atsiskaityti, užsienio piliečių vardais atidaromos naujos sąskaitos, į kurias toliau renkamos lėšos.
O gal bausti reikėtų ne svetainių valdytojus, bet jų lankytojus? Tokią mintį iškėlė Lietuvos muzikos verslo asociacijos direktorius Vaidas Stackevičius, pasiūlęs pritaikyti Vokietijoje ir kai kuriose kitose šalyse galiojantį modelį, kuomet už nelegaliai atsisiųstą kūrinį vartotojui gali grėsti ir 700 eurų bauda.
Visgi atlikėjas Viktoras Diawara tokius siūlymus vertino skeptiškai. Jo nuomone, gaudyti ir bausti pirmiausia reikėtų įžūliausius „piratus“.
„Daug žmonių apskritai nežino, kad žiūrėdami filmą kažką blogo daro. Nereikėtų teismais užsiimti ir vartotojus gaudyti, bet yra atvejų, kurie yra tikrai įžūlūs, aiškūs. Turiu omeny tuos puslapius, kur mes žinome, kad per metus jie „padaro“ virš milijono eurų pinigų. Tuos pinigus tikrai galima atsekti, konfiskuoti“, – sakė V.Diawara.
„Piratus“ gimdo pasiūlos trūkumas
IT specialistas, žurnalistas ir dėstytojas Džiugas Paršonis siūlymus gaudyti ir bausti interneto piratus vadino beprasmiais.
„Kuo daugiau prievartos naudosite prieš vartotojus, tuo bus blogiau. Aš, deja, neturiu duomenų, tačiau būtų įdomu sužinoti – kiek žmonių Lietuvoje galvoja, kad vadinamasis laikmenos mokestis jiems suteikia indulgenciją piratauti? Ir kas tada nutiks, kai pradėsit juos gaudyti? Buvo bylų, nubaustų, sugautų už rankos – jei jums reikia pasidėti varnelę, darykit tai. Bet aš nemanau, kad tai yra dalykas, kuris pajudintų klausimą iš esmės“, – teigė D.Paršonis.
Jis pastebėjo, kad iš mažmeninės prekybos autoriniais kūriniais pereinama prie naujo vartojimo modelio – bendruomenių rėmimo per specialias platformas. Galbūt, sudarius galimybę, vartotojai savo noru paremtų atlikėjus net ir nemokamose platformose, tokiose kaip Pakartot.lt?
Taip pat D.Paršonis atkreipė dėmesį į tai, kad „piratais“ dažnai tampama dėl pačių kūrėjų nesupratingumo. Internetas sujungia žmones visame pasaulyje, taigi natūralu, kad jie visi nori gauti naujausią, įdomiausią turinį, o kūrėjai ar platintojai nusprendžia apriboti pasiūlą pagal regionus. Neturėdami galimybės turinį žiūrėti legaliai, vartotojai jį susiranda kitais būdais.
Minčiai, kad pirmiausia reikėtų rūpintis pasiūla, o tik tada medžioti nelegalus, pritarė ir VMI atstovas R.Puncevičius: „Jei bus pasiūla – gal žmonėms nereikės rinktis abejotinos kokybės, kino teatre perfilmuotų filmų? Sudarykime galimybę rinktis legalią produkciją, gal žmonės pradės ją rinktis.“
Tuo metu IT ekspertas M.Pareščius siūlė autorių teisių gynėjams kreiptis į pačius interneto piratus ir kartu galvoti apie naujus verslo modelius.
„Mano siūlymas – bandykite pašnekėti su „piratais“. Žinau, kad „piratais“ naudojasi net kai kurios grupės, atlikėjai, taip pat trumpametražių filmų platintojai. Ko galima prašyti? Vienas dalykas – rėmimas. Antras – atskiram turiniui galima tartis, kad jie, turėdami didelį vartotojų skaičių, surinktų pinigus“, – siūlė M.Pareščius.
