Atsakovai teismo prašė bylą sustabdyti, kol Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) priims sprendimą panašioje byloje. Teisėjas Vytautas Zelianka nusprendė šį prašymą patenkinti ir bylos nagrinėjimą sustabdė.
Kaip pastebėjo „Telia“ atstovaujantis advokatas Vytautas Mizaras, ESTT nagrinėjamos bylos pagal Nyderlandų Aukščiausiojo teismo kreipimąsi sprendimas turėtų esminę reikšmę ir Lietuvos teismo nagrinėjamoje byloje. ESTT turi nuspręsti, ar svetainės veiklą, kuomet jos serveriuose netalpinami patys kūriniai, o tik jų „meta“ informacija, galima laikyti kūrinių padarymu viešai prieinamais.
Antra, ESTT klausiama, ar neutralią, techninę funkciją atliekančių interneto paslaugų tiekėjų atžvilgiu gali būti taikomi kokie nors draudimai, o jei taip – kokiomis sąlygomis.
„Tikėtina kad ESTT už neypatingai ilgo laiko turėtų priimti sprendimą“, – sakė V.Mizaras.
LATGA atstovaujantis advokatas Andrius Iškauskas atkirto, kad bylos neverta stabdyti vien dėl to, jog panašų atvejį nagrinėja ESTT. Be to, anot jo, ESTT sprendimas nesutrukdys teismui jį išanalizuoti ir priimti sprendimą mūsų šalyje nagrinėjamoje byloje.
A.Iškauskas taip pat pastebėjo, kad ESTT formuoja praktiką, jog nuorodų skelbimas internete į neteisėtą turinį yra laikomas to turinio paskelbimu viešai.
Vis dėlto teisėjas V.Zelianka, atsižvelgdamas į tai, kad šios bylos yra labai artimos ir nagrinėjami panašūs klausimai, nusprendė „Linkomanijos“ bylą sustabdyti: „Tai būtų pats paprasčiausias ir geriausias būdas šitam ginčui išspręsti.“
ESTT sprendimo tikimasi ne anksčiau nei vasaros pabaigoje, taigi prie „Linkomanijos“ bylos gali būti sugrįžta kone po pusmečio.
Bylą papildė
Ieškinio padavimo dieną „Linkomanijoje“ buvo neteisėtai prieinami daugiau nei 100 tūkst. kūrinių. Tiesa, pačiame ieškinyje įvardinta apie 100 konkrečių kūrinių, kurie buvo paviešinti be autorių sutikimo. Maža to, interneto paslaugų tiekėjų atstovai pastebėjo, kad LATGA teismui nebuvo pateikusi visų reikiamų dokumentų, įrodančių teises ir į byloje įvardijamus kūrinius.
A.Iškauskas teismo prašė prie bylos prijungti papildomus dokumentus – sutartis su užsienio asociacijomis ir LATGA nariais, kurios pagrindžia pažeidimo mastą.
Interneto paslaugų tiekėjų atstovai teisme pastebėjo, kad tai padaryti LATGA turėjo užtektinai laiko, tačiau iki bylos svarstymo teisme to taip ir nepadarė, be to, prijungus naujus dokumentus bylos svarstymas užvilkins bylos nagrinėjimą.
„6 mėnesius visai nebuvo pateikti duomenys ir tik pasibaigus parengiamajai stadijai dokumentai buvo pateikti. Nesuprantama, kokios priežastys lėmė, kad tie dokumentai nebuvo pateikti anksčiau“, – teigė kompaniją „Bitė Lietuva“ atstovaujanti advokatė Edita Ivanauskienė.
Vis dėlto teismas sutiko prijungti prašomus dokumentus. Teisėjas V.Zelianka pastebėjo, kad išklausyti visas šalis viename posėdyje vargu ar pavyks. „Manau, tinkamam darbo organizavimui, neišsiversime su vienu posėdžiu. Vien dėl šios priežasties akivaizdu, kad atsakovams būtų sudarytos sąlygos pateikti poziciją dėl ieškovo pateiktų papildomų įrodymų“, – sakė jis.
Pasigedo „Linkomanijos“ atstovų
Nors „Linkomanija“ minima kone kas trečiame ieškinio sakinyje, pačios svetainės atstovai į bylą nėra įtraukti – nurodoma, kad „Linkomanija.net administruojantis ūkio subjektas nėra žinomas“. Todėl asociacijos atstovai nusprendė prašyti tiesiog blokuoti prieigą.
LATGA atstovaujančio advokato A.Iškausko teigimu, tokią teisę autorių gynėjams suteikia Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Jame nurodoma, kad tarpininkams gali būti uždrausta teikti elektroninių ryšių paslaugas tretiesiems asmenims, kurie jomis naudojasi pažeisdami autorių teises.
Visgi interneto paslaugų tiekėjų atstovai teismo prašė į bylą įtraukti „Linkomanijos“ atstovus bent jau trečiaisiais asmenimis.
„Mūsų manymu be subjekto, kuris atlieka veiksmus ir kurį kažkuria prasme mini ir ieškovas, nuomonės ir pozicijos būtų neįmanoma išnagrinėti paties pažeidimo klausimo. Atsakovai negali pasisakinėti dėl veiksmų, kuriuos atlieka kiti subjektai, naudodamiesi neutraliomis techninėmis paslaugomis“, – argumentavo “Telia“ atstovaujantis advokatas V.Mizaras.
Tuo metu A.Iškauskas pabrėžė, kad ieškinyje jokie reikalavimai pačiai „Linkomanijai“ ar jos administratoriams nekeliami. Be to, anot jo, nustatyti tikruosius „Linkomanijos“ valdytojus sudėtinga, o ir patys atsakovai įvardija vis kitokius galimus svetainės valdytojus: Seišeliuose registruotą įmonę „Vitality Int. Investment“, interneto domenų savininkus „paslėpti“ leidžiančią bendrovę „WhoisGuard“, ankstesnėje su „Linkomanija“ susijusioje byloje atsakove trauktą įmonę „n5“ ar jos vadovą Kęstą Ermaną.
„Net jei teismas nuspręstų įtraukti valdytoją trečiuoju asmeniu, tai neduotų naudos, o tik užvilkintų bylą ir padidintų kaštus. Pripažinkime, maža tikimybė, kad „Linkomanijos“ administratorius ateis į teismą, nes jis čia pat galėtų būti sulaikytas“, – teigė A.Iškauskas.
Teismas atsakovų prašymo netenkino – „Linkomanijos“ atstovų į bylą nuspręsta neįtraukti.
Taip pat teisėjas nusprendė neįtraukti kitų Lietuvoje veikiančių interneto paslaugų tiekėjų kaip atsakovų.
Ėmėsi ir kitų priemonių
LATGA ieškinyje remiasi prieš dvejus metus ES Teisingumo teismo priimtu sprendimu, kai vienam Austrijos interneto teikėjui buvo nurodyta blokuoti prieigą prie svetainės, pažeidusios dviejų kino studijų teises.
Kovai su interneto piratais pasitelkta ir daugiau priemonių. Muziką, vaizdo įrašus, programinę įrangą ir kitokį turinį internete, kaip manoma, nelegaliai platinančios lietuviškos svetainės buvo įskųstos teisėsaugos bei finansų priežiūros institucijoms.
Raštą, adresuotą Generalinei prokuratūrai, Policijos departamentui, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Lietuvos bankui, pasirašė interneto ir televizijos tiekėjai bei autorių teises ginančios organizacijos. Minėtų institucijų atstovai jau aptarė situaciją, Generalinėje prokuratūroje sudaryta darbo grupė šiai problemai spręsti.
