Ko gero, kiekvienas yra susidūręs su technikos problemomis: telefonu nepavyksta paskambinti, kompiuteryje ar planšetėje dingo internetas, televizoriuje nėra vaizdo... Ir ne visada dėl to kalti mes patys ar mūsų turima įranga.
Bet nesitikėkite, kad paslaugų tiekėjas jums praneš apie gedimą ir paprašys pakentėti. Galite nieko neieškoti ir jo interneto svetainėje ar feisbuko paskyroje – šios erdvės skirtos tik savigyrai ir reklamai.
Ir mes, žurnalistai, apie gedimus nieko nežinome, kol to mums nepraneša žmonės. O ir kai praneša, kol problemų turintieji apsiverčia ant šono papasakoti, kas vyksta, dažnai belieka tik konstatuoti faktą.
Štai, pirmadienį nuo pietų iki vakaro Lietuvoje streikavo laidinis telefono ryšys. „Telia“ apie problemą žinojo, bet nusprendė patylėti, o žurnalistų ausis ši žinia pasiekė jau tik vakarop. Įdomiausia tai, kad įmonės atstovas spaudai apie situaciją žinojo, bet oficialaus trijų sakinių komentaro teko laukti dar gerą pusvalandį. Ir – kaip netikėta – penkias valandas buvusi problema (pati įmonė kažkodėl suskaičiavo tik tris) kaip tik buvo išspręsta.
Taigi šimtai didelių Lietuvos įmonių, įstaigų ir valstybinių institucijų nuo pietų iki pat darbo dienos pabaigos negalėjo tinkamai naudotis paslauga, bet jos tiekėjui paprasčiau buvo apsimesti, kad jokio gaisro nėra. Skandinaviškas požiūris.
Tik nemanykite, kad „Telia“ tokie vieninteliai ar išskirtiniai – gedimais girtis neskuba ir „Tele2“ ar „Bitė Lietuva“. Apskritai, apie ryšio sutrikimus dažniau pirmi paskelbia kitų paslaugų tiekėjai, o vėliau paaiškėja, kad kaltas kuris nors operatorius. Paūžia žmonės, pasipiktina, ir vėl viskas grįžta į kreivas vėžes.
Beje, turiu pastebėti, pavienių išimčių būna. Antai prieš metus tuomet dar „Teo“ pati paskelbė, kad gūdžią naktį dvi valandas neveikė laidinio telefono ryšys. O, pavyzdžiui, „Tele2“ vasarį pasiguodė dėl „Pildyk“ vartotojų patiriamų nepatogumų. Visgi tai – tik pavieniai atvejai.
Tylėjimo praktika būdinga ne tik Lietuvoje, ją taiko ir tarptautiniai verslo banginiai, tokie kaip „Apple“ ar „Microsoft“. Pastaroji, beje, su panašia situacija susidūrė visai neseniai – praėjusią savaitę saugumo ekspertai paviešino naują „Word“ spragą, kuria jau kelis mėnesius naudojasi programišiai, o „Microsoft“ neišlemeno nė žodžio. Tik antradienį ji pranešė, kad ši spraga bus ištaisyta naujausiame jos saugumo atnaujinime.
Užtat „Apple“ galima vadinti ne tik tylėjimo, bet ir problemų ignoravimo čempione. Kiek įvairiausių spragų buvo aptikta populiariajame jos „iPhone“ – nuo telefono strigimų gavus paprasčiausią žinutę iki visiškos mirties pakeitus datą, – o Kupertino banginio atsakymas nesikeitė: „Jokių komentarų.“ Maža to, klaidų pataisymų vartotojams tenka laukti ne vieną savaitę, o kartais – ir ne vieną mėnesį.
Ir suprask tada, kad gudrus, čia išmanieji prietaisai tampa protingesni už šeimininkus, ar visgi žaislai kalti, o ne žaidėjai.
Nebūtų ko prikaišioti, jei pačios įmonės apie tokias problemas nieko nežinotų. Išsiaiškintų, pataisytų, atsiprašytų – ir visi laimingi. Ir nervų žmonės sutaupytų.
Deja, nusistovėję kitokie įpročiai.
O gal jau užteks gainioti aklą vištą?
