Lietuvoje jau dviejų operatorių spartusis 4G LTE ryšys yra pasiekiamas 97–99 proc. teritorijos.
Išeitų, kad Lietuva gerokai pirma laiko įgyvendino Europos Sąjungos (ES) keliamą tikslą – užtikrinti plačiajuostį ryšį visiems gyventojams.
Nepaisant to, valstybė neatsisako planų tiesti šviesolaidžio linijas ir statyti naujus bokštus, o per trejus metus tam numatyta skirti beveik 35 mln. eurų. Operatoriai nesipriešina – juk bokštų niekada nebus per daug.
Infrastruktūra jau yra
Planai merkti valstybės biudžeto ir ES struktūrinių fondų pinigus į balą (tiksliau, pelkes, miškus ir kitas vietoves, kuriose būtų statomi naujieji bokštai) užkliuvo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertams.
Jie pastebėjo, kad nepasitvirtino prieš kelerius metus atlikta situacijos analizė ir anuomet nupieštas pesimistinis scenarijus, esą Lietuva iki 2020 metų nespės suteikti galimybės naudotis 30 Mb/s ar spartesniu plačiajuosčiu ryšiu visiems gyventojams.
Šiuo metu Lietuva pirmauja Europoje pagal 4G LTE tinklų vystymosi spartą, o pernai užėmė trečiąją vietą pasaulyje pagal 4G aprėptį. Be to, šios paslaugos yra vienos pigiausių visoje ES.
„Lietuva keliamą tikslą pasiekė pirma laiko. Infrastruktūros trūkumo problemos, kurią vis dar planuojama spręsti, jau nebėra“, – teigė LLRI.
Baksnoja į „Telecentrą“
Negana to, ekspertai yra pastebėję, kad trijų didžiųjų mobiliojo ryšio operatorių pasiektas LTE tinklų plėtros lygis Lietuvoje leidžia manyti, jog prieiga prie viešosios įstaigos „Plačiajuostis internetas“ planuojamų statyti bokštų jiems būtų nereikalinga.
Esą nauji bokštai, kurių numatoma įrengti per pusę tūkstančio, domintų tik vieną rinkos dalyvį – valstybės valdomą įmonę Lietuvos radijo ir televizijos centrą (Telecentrą).
Tačiau Telecentro generalinis direktorius Remigijus Šeris tvirtino, kad naujų bokštų labiau reikia ne šiai įmonei, o didiesiems rinkos žaidėjams.
„Mes teikiame fiksuotąjį belaidį interneto ryšį namams, o mūsų 4G tinklas veikia aukštesniu dažniu, todėl galėsime pasinaudoti tik nedidele planuojamų įrengti bokštų tinklo dalimi – ta, kuri dengs miestus ir gyvenvietes.
Šis bokštų tinklas kur kas aktualesnis operatoriams, teikiantiems judrųjį interneto ryšį į mobiliuosius telefonus, esančius arba judančius nutolusiose baltosiose teritorijose“, – komentavo R.Šeris.
Išskirtinių sąlygų nebus
„Plačiajuosčio interneto“ ir Telecentro akcininkė Susisiekimo ministerija tvirtino neplanuojanti koreguoti Skaitmeninės darbotvarkės plane numatytų ketinimų dėl infrastruktūros plėtros.
Kaip teigė ministerijos atstovai, šiuo metu 98,7 proc. Lietuvos teritorijos dengia vadinamasis bazinis plačiajuostis ryšys, tačiau ne naujos kartos prieigos (30 Mb/s ir spartesnės) infrastruktūra.
„Šiuo metu vyksta „Plačiajuosčio interneto“ ir operatorių derybos dėl baltųjų teritorijų.
Planuojama įrengti naujos kartos interneto prieigos infrastruktūra visi operatoriai galės naudotis vienodomis sąlygomis“, – teigė Susisiekimo ministerijos Informacinės visuomenės politikos departamento Elektroninių ryšių skyriaus vedėjas Albertas Turonis.
35 - maždaug tiek milijonų eurų iš ES fondų per artimiausius trejus metus bus skirta naujiems ryšio bokštams.
Pasak jo, ši infrastruktūra bus įrengiama tik tose vietovėse, kuriose operatoriai iki šiol neturi ar artimiausiu metu neplanuoja įsirengti savo bokštų.
„Tai, kad įrengti naują infrastruktūrą svarbu rinkos dalyviams, patvirtina itin aktyvus jų dalyvavimas parengiamajame darbe“, – teigė A.Turonis.
Operatoriai nesipriešina
Didieji ryšio operatoriai neslėpė: naujais bokštais, jeigu jie bus įrengiami tinkamose vietose, visi noriai naudotųsi.
„Tele2“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Andrius Baranauskas bazinių stočių įrengimą baltosiose teritorijose lygino su autostrados išvedžiojimu po vienkiemius.
Tačiau jeigu naujas kelias tiesiamas greta jau esamo greitkelio – tai būtų paprasčiausias pinigų panaudojimas.
„Visada bus tam tikra šalies teritorijos dalis, kurioje dėl tam tikrų administracinių ar ekonominių ribojimų mes negalime įrengti bazinių stočių.
Esame sutarę, kad mūsų ir kitų operatorių planuotojai pateiks taškus, kur valstybei reikėtų įsikišti.
Jeigu tai bus padaryta, tai būtų gero bendradarbiavimo sutartis“, – sakė A.Baranauskas.
Panašiai kalbėjo ir „Telia“ atstovas Audrius Stasiulaitis: „Jeigu tose vietose, padedant Europos Sąjungai, būtų pastatyti aukštesni bokštai, mes taip pat pasinaudotume, aišku, jeigu būtų priimtina nuomos kaina.“
„Bitės“ Korporatyvinių reikalų vadovė Žana Jakevičienė aiškino, kad yra vietų, kur ryšį operatoriai šiuo metu teikia, tačiau jų įranga sumontuota įvairios būklės objektuose, kurie tam nėra tiesiogiai skirti, pavyzdžiui, ant vandens bokštų, kaminų ir kitur.
Ji nesiėmė vertinti, ar valstybės bei Europos Sąjungos lėšų investicijos į tinklų statybą, kai LTE ryšys apima 97 proc. Lietuvos teritorijos, yra būtinos.
„Bet jei valstybė taip nusprendė, tada labai svarbu, kad tokios investicijos būtų efektyviai panaudotos, kad bokštai būtų pastatyti tikrai ten, kur nėra reikiamos aprėpties ir privatūs operatoriai artimiausiu metu neketina statyti bokštų“, – teigė Ž.Jakevičienė.
