„Esame ant pokyčių slenksčio. Momentiniai mokėjimai padės užtikrinti pažangią ir konkurencingą mokėjimų rinką. Tai mūsų strateginė kryptis. Diegiant šiuolaikines technologijas ir į mokėjimo paslaugų rinką ateinant naujiems dalyviams, tikimės didesnės mokėjimo paslaugų teikėjų konkurencijos ir gerokai greitesnių bei patogesnių mokėjimų už mažiausią įmanomą kainą vartotojams“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo vykdant momentinių mokėjimų paslaugų plėtrą pasirašę „Bitė Lietuva“, „Tele2“ ir „Teo“ sutarė siekti dar 2017 m. sudaryti sąlygas vartotojams ir verslui atsiskaityti momentiniais mokėjimais, sukurti ir įdiegti tokiems mokėjimams reikalingą infrastruktūrą. Tai reiškia, kad vartotojai tam pasiruošusiose elektroninėse parduotuvėse, įprastinėse prekybos vietose, taip pat ir tarpusavyje galės atsiskaityti mobiliuoju telefonu, o lėšos bus įskaitomos per kelias sekundes visą parą be poilsio dienų. Vienas iš svarbiausių ketinimų protokole išskirtų aspektų – kuriamos naujos infrastruktūros prieinamumas visiems mokėjimo paslaugų teikėjams.
„Momentinių mokėjimų infrastruktūros atvirumas visiems rinkos dalyviams – vienas pagrindinių motyvų, dėl ko palaikome ir ateityje palaikysime bei konsultuosime tokių atvirų ir visiems prieinamų sistemų kūrėjus. Jei nebus dirbtinių barjerų, žaibiški, patogūs ir pigūs momentiniai mokėjimai plis gerokai sparčiau ir visuomenė naudą pajus greičiau“, – sako V.Vasiliauskas.
Pasak jo, Lietuvos bankas numato išplėsti savo valdomos mažmeninių mokėjimų sistemos SEPA-MMS galimybes taip, kad sistema galėtų apdoroti momentinius mokėjimus tarp skirtingų mokėjimo paslaugų teikėjų. Tai sudarytų sąlygas atsiskaityti ir iš karto gauti mokėjimą nepriklausomai nuo to, kurioje momentinių mokėjimų paslaugas siūlančioje finansų įstaigoje būtų mokėtojo ir priimančiojo mokėjimą asmens sąskaita.
Momentiniai mokėjimai yra viena iš Lietuvos banko strateginių krypčių, taip pat akcentuojamų ir parengtoje Nacionalinėje mokėjimų strategijoje, kuria siekiama didinti elektroninių atsiskaitymų mastą, skatinti konkurenciją mokėjimo paslaugų rinkoje, plėtoti mokėjimų infrastruktūrą, atitinkančią šiuolaikinių naudotojų poreikius.
Tikimasi, kad šioje strategijoje numatytos priemonės paskatins Lietuvos gyventojus atsiskaityti elektroninėmis priemonėmis ir iki 2020 m. elektroninių mokėjimo operacijų skaičius, tenkantis vienam gyventojui, padidės daugiau kaip du kartus – iki 300 operacijų per metus.
