„Trafi Challenge“ pavadintoje olimpiadoje jėgas išbandė 7 įvairių kursų studentai lietuviai iš Kembridžo universiteto ir 2 iš Oksfordo, studijuojantys informatiką, matematiką, inžineriją ar gamtos mokslus. Jaunuoliai ieškojo naujų būdų prognozuoti viešojo transporto atvykimo laiką turėdami istorinius Vilniaus transporto duomenis.
Nors kiekviena sostinės viešojo transporto priemonė siunčia duomenis apie savo buvimo vietą bei stengiasi laikytis iš anksto sudarytų tvarkaraščių, realiam atvykimo laikui vis tiek įtakos turi orai, spūstys ir kitos aplinkybės. Negana to, viešojo transporto priemonių eismo prognozavimas tampa dar sudėtingesniu tokiuose miestuose, kaip Džakarta (Indonezija) ar Indijoje – rinkose, kuriose „Trafi“ aktyviai plečia savo veiklą.
Teisingo atsakymo nėra
Regimantas Urbanas, „Trafi“ rinkodaros vadovas, pasakojo, kad įmonei buvo įdomu stebėti, kaip tokią kasdienę „Trafi“ technologinę problemą spręs geriausių pasaulyje universitetų studentai. Kartu bendrovė gabiam jaunimui norėjo parodyti, kad ir dirbant Lietuvoje galima susidurti su sudėtingiausiomis technologinėmis problemomis.
„Mūsų technologijų vadovas ir vienas įkūrėjų, Jurgis Pašukonis, pats yra baigęs vienu geriausių pasaulyje laikomą Masačusetso technologijų institutą, įmonėje jau dirba ne vienas Kembridžo ir Oksfordo absolventas, turime aukštus samdymo standartus ir orientuojamės į pačius geriausius specialistus. Kembridže ir Oksforde studijuoja dešimtys gabiausių lietuvių. Kadangi jie per šventes grįžta namo, manome, kad jie išlaiko ryšį su Lietuva ir neatmeta galimybės po studijų realizuoti savo profesines ambicijas būtent čia. Taigi norėjome jiems parodyti, ką veikiame, kokias problemas sprendžiame ir kaip jų žinios galėtų būti pritaikomos kuriant mūsų produktą“, – sakė R.Urbanas.
Pasak jo, nėra vieno „teisingo atsakymo“ didelių duomenų kiekių apdorojimui ir transporto eismo prognozavimui – šią problemą galima spręsti įvairiais būdais. R.Urbanas pasidžiaugė, kad viena olimpiados komanda pasiūlė metodą, iš esmės primenantį dabar „Trafi“ naudojamus sprendimus, o kitos dvi komandos į šią problemą pažvelgė visiškai naujai.
„Be to, susipažinome su šiais studentais, pabendravome, supratome, kas juos domina, ir kartu įsitikinome, kad tai – itin gabūs, tačiau paprasti ir draugiški žmonės“, – tvirtino R.Urbanas.
Darbovietę rinktųsi nepriklausomai nuo šalies
„Trafi“ olimpiadoje dalyvavę studentai tvirtino, kad trijų dienų iššūkis jiems pasirodė įdomus ir prasmingas.
Gabija Maršalkaitė, Kembridžo universiteto Gamtos mokslų ketvirtakursė, teigė, kad svarstant apie ateities darbovietę jai svarbiausi kriterijai – įmonės sprendžiamų problemų aktualumas pasaulyje, kolektyve ją supsiantys žmonės ir galimybė iš jų išmokti naujų dalykų.
Jai antrina ir Kembridže informatiką studijuojantis pirmakursis Deividas Morkūnas.
„Darbe norėčiau mokytis ir tobulėti, taip pat vertinčiau kolegas, jų bendravimą, išsilavinimą ir, žinoma, galimybę kilti karjeros laiptais“, – sakė Deividas. Jis pastebėjo jau dabar įsitikinęs, kad studijos Kembridžo universitete atveria daug platesnių praktikos galimybių ir potencialių darbdavių susidomėjimą. „Tai, kad mokaisi Kembridže, darbdaviams jau įrodo, kad šį tą sugebi“, – tvirtino Deividas.
O Kembridže matematiką studijuojantis Arnas Gerčas sakė besidomintis kiekybine duomenų analize ir metodais, jis iki šiol nemanė, kad Lietuvoje yra įmonių, galinčių pasiūlyti įdomius iššūkius šiose srityse.
„Tokių įmonių daug Londone, vis dėlto šios dienos Lietuvos įmonėje buvo įdomios. Tiesa, svarstant apie darbus ateityje yra ir daugiau kriterijų bei kintamųjų, tokių kaip studijų paskolos ir atlyginimų skirtumai. Vienaip ar kitaip, pirmiausia norėčiau įstoti į doktorantūrą“, – sakė Arnas.
Dėmesys emigrantams
Rimantė Ribačiauskaitė, VšĮ „Versli Lietuva“ startuolių platformos „Startup Lithuania“ vadovė, sveikino „Trafi“ iniciatyvą. Jos teigimu, tiek Lietuvos, tiek užsienio talentus domina ne tik atlyginimai, bet ir projektų įdomumas bei karjeros ir tobulėjimo galimybės, o toks renginys yra puiki galimybė visa tai pristatyti talentingam jaunimui.
„Lietuva visada garsėjo kaip itin stiprius technologijų talentus turinti šalis, o tokių žmonių grįžimas į ją iš geriausių užsienio universitetų dar labiau prisidėtų prie stiprios startuolių ekosistemos kūrimo, keitimosi žiniomis ir geriausiomis praktikomis. „Versli Lietuva“ planuoja skirti ypatingą dėmesį pritraukiant užsienyje gyvenančius lietuvius ne tik dirbti Lietuvos įmonėse, bet ir kurti verslą gimtinėje“, – sakė R.Ribačiauskaitė.
